Pievinė lingė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Circus pygargus
Apsauga: 2(V) - Pažeidžiama rūšis
Pievinė lingė (Circus pygargus)
Pievinė lingė (Circus pygargus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vanaginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitriformes)
Šeima: Vanaginiai
(Wikispecies-logo.svg Accipitridae)
Pošeimis: Lingės
(Wikispecies-logo.svg Circinae)
Gentis: Lingės
(Wikispecies-logo.svg Circus)
Rūšis: Pievinė lingė
(Wikispecies-logo.svg Circus pygargus)
Mokslinis pavadinimas
Circus pygargus
Linnaeus, 1758
Pievinės lingės paplitimas. Šviesiai žalia – perėjimo sritis,mėlyna – žiemojimo sritis
Pievinės lingės paplitimas.
Šviesiai žalia – perėjimo sritis,
mėlyna – žiemojimo sritis

Pievinė lingė (lot. Circus pygargus, angl. Harrier, vok. Wiesenweihe) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pievinė lingė Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Altajaus kalnų rytuose. Šiaurinė arealo riba eina per pietų Švediją, Estiją, Maskvos sritį, Tiumenę, Krasnojarską, pietinė – per Tian Šanį, Zeravšano baseiną, Iraną, Užkaukazę, Turkiją, Viduržemio jūros pakrantę. Taip pat gyvena šiaurės vakarų Afrikoje. Paukštis žiemoja Rytų ir Centrinėje Afrikoje bei Indijoje.

Pievinė lingė Lietuvoje reta, rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Peri Žuvinto, Čepkelių pelkėse, prie Amalvo ežero, stebėta prie Merkio upės, netoli Giedraičių, prie Didžiulio, Biržulio ežerų, Nemuno deltoje, Praviršulio draustinyje.

Į Lietuvą atskrenda kovo pradžioje, išskrenda rugsėjo pabaigoje. Migruoja pavieniui.

Fiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pievinės lingės patelė

Pievinė lingė yra mažesnė už javinę lingę. Kaip ir pastaroji, ji yra šviesiai pilka, juodomis plasnojamosiomis plunksnomis. Skiriasi tik tamsia juostele sparno viršuje, juostuota sparno apačia ir rudomis dėmelėmis ant pilvo. Snapas ir nagai juodi, kojos, vaškinė ir rainelė geltonos. Jauniklių pūkai trumpi, balsvai rusvi. Patinai sveria 227–305 g.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena pelkėtose paežerėse, ežerų salose, apaugusiose nendrėmis, švendrais, pavieniais karklais ir berželiais. Lizdą suka ant žemės, šlapioje, užmirkusioje vietoje ant kupstų. Lizdas menkas, sukrautas iš beržo, juodalksnio šakelių, nendrių stiebų, švendrų lapų. Lizdo plotis 30-45 cm, gylis 2-3 cm.

Gyvena pastoviomis poromis, bet lizdą kasmet suka vis kitoje vietoje. Tuoktuvės vyksta balandžio gale ar gegužės pradžioje. Kiaušinius deda antroje gegužės pusėje. Vidutiniškai deda 4 (nuo 5 iki 2) kiaušinius – jie balti, nedėmėti, sveria 20-25 g. Patelė peri 27-30 dienų, patinėlis jai neša maistą. Jaunikliai lizde gyvena 35-40 dienų, vėliau slepiasi žolės tankmėje. Liepos viduryje pradeda skraidyti.

Pievinės lingės skrydis ramus, sklendžiantis, tačiau tuoktuvių metu paukštis aktyvesnis, būdingas patino „drugeliškas“ skrydis virš lizdavietės. Tada paukštis skleidžia cypsėjimą ir švilpesį primenančius garsus – „ki-ki-ki“[1].

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Didelę dalį raciono sudaro sumedžioti smulkesni žvirbliniai paukščiai, graužikai, taip pat nevengia driežų. Medžioja 5-20 m aukštyje, turi pastovius medžioklės plotus (daugiausia pelkėse, prie vandens telkinių, rečiau – laukuose ar ganyklose), 10 km spinduliu nuo lizdo. Sumedžiotą grobį pievinė lingė nusineša į saugią vietą ir, sudraskiusi gabalais, praryja.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pievinė lingė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.