Baltasis gandras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ciconia ciconia
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Gandriniai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiidae)
Gentis: Ciconia
(Wikispecies-logo.svg Ciconia)
Rūšis: Baltasis gandras
(Wikispecies-logo.svg Ciconia ciconia)
Baltojo gandro paplitimo arealas
Baltojo gandro paplitimo arealas:

oranžinė spalva - vasaros gyvenamosios vietos;
mėlyna spalva - žiemos gyvenamosios vietos.

Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia, angl. White Stork, vok. Weißstorch) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos. Pasmakrė neplunksnuota ir raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudos, bet po dviejų savaičių pasirodo ir antrasis pūkinis apdaras.

Paplitimas

Arealo vakaruose paplitęs nuo Jutlandijos, Suomijos įlankos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų pietuose ir iki Ukrainos, Užkaukazės rytuose. Kita yra Vidurinėje Azijoje.

Žiemoja Indijoje, Afrikoje.

Lietuvoje labai dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje (gausiausiai – Suvalkijoje, Pamaryje). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje nuo Ugandos iki žemyno pietų.

Elgsena

Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Aktyvūs dieną. Suaugę gandrai tupėdami lizde užvertę galvą kalena snapu. Prieš užverčiant galvą visad sušnypščia. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję – šnypščia.

Gandralizdyje deda 3-5 baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 31-34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą palieka po 53-55 dienų, bet dar apie dvi savaites skraido su tėvais.

Gandralizdžiai

Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia.

Mityba

Maitinasi beveik vien gyvūniniu maistu. Jo ieško drėgnose pievose, balose ir ganyklose. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvytes, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį.[1]

Migracija

Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie Kovo 25 d., todėl tą dieną senovės lietuviai vadindavo Blovieščiais ir buvo švenčiama kaip gandro sugrįžtuvių diena. Lietuvą baltieji gandrai palieka apie rugpjūčio pabaigoje. Jie per 2-3 kelionės mėnesius įveikia 8-10 tūkstančius kilometrų ir kai kurie nuskrenda net į Pietų Afrikos Respubliką.

Folklore

Lietuvoje, Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju. Taip pat folklore pasakojama, jog gandras atneša vaikus.

Galerija

Šaltiniai

  1. Lietuvos fauna: Paukščiai 1. – Vilnius: Mokslas, 1991.

Nuorodos

Commons-logo.svg Vikiteka: Baltasis gandras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka