Rudakaklis naras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gavia stellata
Rudakaklis naras (Gavia stellata)
Rudakaklis naras (Gavia stellata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Nariniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Gaviiformes)
Šeima: Nariniai
(Wikispecies-logo.svg Gaviidae)
Gentis: Narai
(Wikispecies-logo.svg Gavia)
Rūšis: Rudakaklis naras
(Wikispecies-logo.svg Gavia stellata)
Mokslinis pavadinimas
Gavia stellata
Pontoppidan, 1763

Rudakaklis naras (lot. Gavia stellata, angl. Red-throated Diver, vok. Sterntaucher) – narinių (Gaviiformes) būrio šiaurinių sričių paukštis. Dydis 25-31 cm, svoris – apie 2500 g. Skiriamasis požymis – kaklo priekyje yra kaštono spalvos dėmė. Galvos viršus pilkas, nugarinė pusė tamsi, rusvai pilka, kartais pamarginta baltomis dėmėmis. Pilvinė pusė balta, šonai rusvai taškuoti. Snapas juodas. Kojos žalsvai juodos. Žiemos apdaras šviesesnis negu vasaros. Nugara tamsiai ruda, gausiai išmarginta baltomis dėmelėmis. Pradedant nuo gerklės, visa apatinė kūno dalis balta.

Lietuvoje negausus, pastebimas traukimo metu. Minta žuvimis.

Buveinė[taisyti | redaguoti kodą]

Jūros pakrantės, pajūrio vandens telkiniai.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena Šiaurės Amerikoje ir šiaurinėje Eurazijoje. Pietuose paplitęs iki miškų zonos vidurio. Žiemoja piečiau nuo perėjimo arealo esančiose vandenynų ir jūrų pakrentėse. Lietuvoje aptinkamas Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose. Veisimosi metu retas. Žiemą kai kuriais metais įprastas.[1] Lietuvoje perint neaptikta[2]. Žiemoja nedideliais būreliais po 3-5 paukščius.

Lietuvoje aptinkamas nominalinis rudakaklio naro porūšis Gavia stellata stellata[2].

Migracija[taisyti | redaguoti kodą]

Artimas migrantas. Skrenda daugiausia dieną. Lietuvoje pasirodo kovo pradžioje, rudenį atkeliauja spalį. Migruoja negausiai, dažniausiai pavieniais individais. Dalis žiemoja toli nuo kranto jūroje.

Biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunas rudakaklis naras.

Veisiasi tundrose, ežeruose. Aktyvus dieną. Tuoktuvės prasideda pavasarį, dar žiemavietėse, paprastai naktį. Miega ant vandens. Skraido dažniausiai pavieniai paukščiai.

Panėrę po vandeniu gali išbūti 40-50 sekundžių. Paprastai žvejoja 2-9 m gelmėje. Nuo vandens pakyla sunkiai. Į vandenį nusileidžia ant krūtinės. Skrydis greitas, bet nevikrus.

Lytiškai subręsta 2-3 metų amžiaus. Poros būna pastovios. Lizdus įsirengia prie pat vandens. Kiaušinius deda gegužės mėn. viduryje. Dėtyje 2 (rečiau 1) žalsvai gelsvi, išmarginti retomis tamsiomis dėmelėmis kiaušiniai. Jų matmenys: 75x48 mm, masė 66,9-80 g[2]. Peri ir patinas, ir patelė 24-29 dienas. Išsiritęs jauniklis sveria apie 65 g. Po kelių parų jaunikliai jau palieka lizdą ir sekiojo paskui suaugusius paukščius. Tėvai juos maitina ir saugo apie du mėnesius.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta smulkiomis žuvimis, rečiau varliagyviais ir vėžiagyviais. Lesa nemažai plunksnų.

Balsas[taisyti | redaguoti kodą]

Tuoktuvių balsas jausmingas "kuur, kuurii", girdimas tik veisimosi metu. Kildamas nuo vandens skleidžia ritmišką, žąsų gagenimą primenantį "ka ka kak"..[3]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LOD - Rudakaklis naras
  2. 2,0 2,1 2,2 Lietuvos fauna. Paukščiai, I t. Vilnius: Mokslas, 1990.
  3. LOD - Rudakaklis naras

Vikiteka