Gulbė giesmininkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cygnus cygnus
Apsauga: 3(R) - Reta rūšis
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)
Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žąsiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Anseriformes)
Šeima: Antiniai
(Wikispecies-logo.svg Anatidae)
Gentis: Gulbės
(Wikispecies-logo.svg Cygnus)
Rūšis: Gulbė giesmininkė
(Wikispecies-logo.svg Cygnus cygnus)
Binomas
Cygnus cygnus
Linnaeus, 1758

Gulbė giesmininkė (lot. Cygnus cygnus, angl. Whooper Swan, vok. Singschwan) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje peri, bet populiacija nedidelė.

Buveinė[taisyti | redaguoti kodą]

Migruodama sustoja įvairiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai peri sekliuose žoliniais augalais gausiai apaugusiuose ežeruose ir tvenkiniuose. Žiemoja neužšalusiuose dideliuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Perinti šalies populiacija nedidelė, o pavienės perinčios poros ir nedidelės jų grupės randamos įvairiuose rajonuose. Migracijų metu dažnesnė vakarinėje šalies dalyje. Dideli pulkai aptinkami ir didžiuosiuose Sūduvos ežeruose. Nedaug paukščių žiemoja Baltijos pajūryje ir neužšalusiuose didesnio ploto sekliuose vidaus vandenyse.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Gulbės nebylės dydžio. Apdaras baltas. Išvaizda labai panaši į mažąją gulbę, tik už ją pastebimai didesnė ir ilgesniu kaklu. Pavasarį ir vasarą kai kurių suaugusių individų kaklo ir galvos apdaras įgauną šviesiai rudą atspalvį. Plaukiodama kaklą (arba bent jo didžiąją dalį) laiko ištiesusi vertikaliai į viršų. Nuo kitų gulbių atskiriama ir iš snapo. Jo pagrindas geltonas, o jo galas (mažiau nei pusė snapo) – juodas. Riba tarp juodos ir geltonos dalių eina per šnerves, sudarydama smailų kampą su snapo kraštu.

Jaunikliai pilki – mažiau rudi nei nebylės gulbės ir šiek tiek šviesesni nei mažosios. Ta snapo dalis, kuri suaugusių esti juoda, jauniklių būna neryškiai rusva. Daug baikštesnė nei gulbė nebylė. Perėti renkasi nuošalesnes vietas, kur lankosi nedaug žmonių. Žiemojimo metu prie žmonių paprastai nesiartina ir papildomo maisto neima.

Perėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Balandžio – gegužės mėn. patelė padeda 4-6 (retai 7) baltus ar gelsvo atspalvio kiaušinius. Peri patelė 30 – 40 parų. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, dažniausiai gegužės – birželio mėnesiais. Skraidyti jie pradeda sulaukę apie 4 – 5 mėn. amžiaus. Minta augaliniu maistu bei įvairiais vandens bestuburiais.

Vikiteka