Sibirinė eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Picea obovata
Reka Shavla.jpg
Sibirinės eglės (Picea obovata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea)
Rūšis: Sibirinė eglė
(Wikispecies-logo.svg Picea obovata)

Sibirinė eglė (lot. Picea obovata, angl. Siberian Spruce) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Paplitęs Sibire, tarp Uralo kalnų ir Magadano srities, arealas pietuose siekia Mongoliją ir Altajų.

Aukštis apie 15-35 m. Kamieno skersmuo 1,5 m ir daugiau. Spygliai 10-20 mm ilgio, pilkšvai žali. Kankorėžiai cilindriškai kūginiai, 5-10 cm ilgio, 1,5-2 cm pločio.

Sibirinė eglė artima paprastajai eglei, ir šių rūšių sandūros vietose (Šiaurės rytų Europoje) tarpusavyje kryžminasi.

Sibirinė eglė naudojama medienos, popieriaus pramonėje.