Paprastoji voverė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sciurus vulgaris
Paprastoji voverė (Sciurus vulgaris)
Paprastoji voverė
(Sciurus vulgaris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Graužikai
(Wikispecies-logo.svg Rodentia)
Šeima: Voveriniai
(Wikispecies-logo.svg Sciuridae)
Pošeimis: Tikrosios voverės
(Wikispecies-logo.svg Sciurinae)
Gentis: Voverės
(Wikispecies-logo.svg Sciurus)
Rūšis: Paprastoji voverė
(Wikispecies-logo.svg Sciurus vulgaris)
Mokslinis pavadinimas
Sciurus vulgaris
Linnaeus, 1758

Paprastoji voverė, arba voverė (lot. Sciurus vulgaris, angl. red squirrel, vok. Europäisches Eichhörnchen) – voverinių (Sciuridae) šeimos graužikas. Galva plati, trumpa. Ausys, palenktos į priekį, siekia akis. Jų viršūnėse styro ilgų plaukų šepetukas. Kailiukas vasarą ryškiai rudas, žiemą pilkšvas. Dantų 22.

Gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios voverės daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose, tačiau kartais įsikuria ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Pastaruoju metu vis dažniau sutinkamos miestų soduose ar parkuose. Paprastosios voverės visai nebaikščios, kartais net ėda iš žmogaus rankų. Tačiau voverės gyvenančios miškuose žmonių neprisileidžia. Voverių labai stiprios užpakalinės letenėlės, todėl jos puikiai laipioja medžiais. Individai laikosi pavieniui visada išskyrus poravimosi metą, bei labai šaltas žiemas, kai keliese tūno susiglaudusios lizde. Lizdą paprastosios voverės stato iš plonų medžio šakelių ir lapų. Lizdas apvalus, turi dvi angas šonuose. Vidus išklotas minkštais augalais. Kartais voverės nesuka lizdo, tuomet jos gyvena medžių drevėse. Vasarą voverių kailis trumpas ir minkštas, rusvos spalvos. Žiemos metu tampa tamsesnis ir tankesnis. Gyvenimo trukmė apie 2-3 metai. Svoris maždaug 400 gramų.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios voverės visą dieną ieško maisto. Pusę suėda iškart, kitą užkapsto slėptuvėse. Taip jos ruošia žiemos atsargas. Paprastosios voverės maitinasi labai panašiu maistu kaip ir pilkosios voverės, todėl dažnai dėl maisto tenka konkuruoti. Dėl to Didžiojoje Britanijoje labai sumažėjo paprastųjų voverių. Kai ėda, paprastosios voverės tupi ant užpakalinių letenų, o maistą (pvz., kankorėžį) laiko priekinėmis letenomis. Sukdamos kankorėžį jos nugraužia žvynelius ir suėda sėklas. Voverės taip pat ėda žiedus, ūglius, vabzdžius, grybus, riešutus, erškėtuoges. Gilių beveik neėda.

Dauginimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios voverės patelė per metus gali išvesti dvi vadas. Vienoje vadoje būna 2-4 jaunikliai. Poravimosi sezonas yra nuo gruodžio iki liepos. Patelė išsirenka vieną partnerį ir poruojasi tik su juo. Apvaisinta patelė aukštai medyje iš šakelių susisuka rutulio formos lizdą su dviem angomis šonuose. Lizdas būna išklojamas pūkais ir samanomis. Vos gimę jaunikliai būna akli ir pliki, pirmą kartą akis atmerkia būdami 3 savaičių. Pirmą kartą voveriukai iš lizdo išlipa būdami 7 savaičių. Lytinės brandos gyvūnai sulaukia būdami 11 mėnesių.

Paprastoji voverė

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastosios voverės gyvena visoje Europoje, išskyrus šiaurės Skandinaviją ir beveik visą Ispaniją ir Portugaliją. Azijoje paplitusios nuo Uralo iki Korėjos.


Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastoji voverė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka