Raguva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Raguva
Raguva central square.JPG
Raguvosherbas.png

Raguva
Koordinatės 55°33′50″N 24°37′19″E / 55.564°N 24.622°E / 55.564; 24.622 (Raguva)Koordinatės: 55°33′50″N 24°37′19″E / 55.564°N 24.622°E / 55.564; 24.622 (Raguva)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Raguvos seniūnija
Gyventojų skaičius 533 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RaguvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Raguvà
Kilmininkas: Raguvõs
Naudininkas: Rãguvai
Galininkas: Rãguvą
Įnagininkas: Rãguva
Vietininkas: Raguvojè
Raguva švenčia 1923-02-16
Raguvos vaizdas iš bažnyčios bokšto 1923 m., švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną
Raguvoje telkiami savanoriai Klaipėdos kraštui vaduoti
Raguvos jaunimas XX a. pradžioje

Raguva – miestelis Panevėžio rajone, 1 km į vakarus nuo senojo plento PanevėžysUkmergė, abipus Nevėžio (aukštupyje). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1887 m.), Dievo Motinos Gimimo cerkvė (nuo 1875 m.), yra Raguvos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-38013), kapinės (su koplyčia), stovi šv. Florijono skulptūra (XIX a. liaudies meistrų kūrinys ant mūrinės kolonos). Raguvos girininkijos miške yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapinės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytiniuose šaltiniuose Raguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1501 m. Vilkmergės vietininko Boriso Semenavičiaus prašyme Ldk Aleksandrui. 1501 m. liepos 22 d. Aleksandro dovanojimo raštu Raguva ir Raguvos dvaras buvo atiduota B. Semenavičiui. 1586 m. dokumentuose jau minimas Raguvos miestelis, 1610 m. balandžio 7 d. dvaro inventoriuje – Šv. Jono bažnyčia ir priešais dvaro vartus buvusi sena cerkvė.

1740 m. gruodžio 12 d. Raguvai suteikta turgaus (penktadieniais ir sekmadieniais) ir prekymečių privilegija. XVI a. Raguvą valdė kunigaikščiai Žilinskiai (kitur – Zilinskiai), XVII a. – Oginskiai, XVIII a. (iki 1831 m. sukilimo) – Straševičiai. Prekymečiai garsėjo plačiai, čia atvykdavo pirkliai net iš Rygos.

XIX a. miestelyje gyveno ne tik lietuviai, bet ir žydai, rusai. Raguvos istorijoje galima rasti 1831 m. ir 18631864 m. sukilimų, 19051907 m. įvykių, Nepriklausomybės kovų puslapių, daugelį iškilių asmenybių: knygnešių, mokslininkų, dailininkų, poetų, kunigų, visuomenininkų. 1863 m. ties Raguva laimėdamas Genėtinių mūšį, sukilimą pradėjo Zigmantas Sierakauskas.

Nuo XVII a. Raguvoje apsigyveno žydų, šiek tiek karaimų, nuo XIX a. – rusų sentikių, kurie 1840 m. įkūrė savo parapiją. 1867 m. Kritižyje pastatyti mediniai sentikių maldos namai, 1875 m. – mūrinė stačiatikių cerkvė. XIX a. mena Šv. Agotos (prie miestelio, kelių sankryžoje) ir Šv. Florijono (miestelio centre) medinės skulptūros, anot senųjų gyventojų, sergstinčios Raguvą nuo ugnies (tankiai apstatytas medinis miestelio centras daug kartų degė).

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2001 m. patvirtintas Raguvos herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Raguvos valsčiaus centras
1950–1995 m. Raguvos apylinkės centras
nuo 1995 m. Raguvos seniūnijos centras


1861 m. įkurtas Raguvos valsčius, išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. Sovietmečiu nuo 1950 m. Raguvos valsčius, kaip ir kiti Lietuvos valsčiai, buvo reorganizuotas ir pavadintas Raguvos apylinke. 1995 m. apylinkė panaikinta, o jos vietoje įsteigta Raguvos seniūnija, bet jau gerokai mažesnė už buvusį valsčių.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio vardas kilęs nuo bendrinio žodžio raguva – „vandens išraustas griovys“.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[3] 1899 m.*[4] 1970 m.sur. 1981 m. 1986 m.[5] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
465 1 580 572 720 686 610 533
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=141381
  3. Рогово. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 306 psl. (rus.)
  4. Рогово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 884 psl. (rus.)
  5. Raguva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 494 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png PANEVĖŽYS – 29 km
MIEŽIŠKIAI – 16
Nevėžis – 11 km
Raguvėlė – 12 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ferma – 1 km
Užunevėžiai - 1 km Levaniškiai – 6 km
Traupis – 10 km