Askorbo rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Askorbo rūgštis
L-Ascorbic acid.svg L-ascorbic-acid-3D-balls.png
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Askorbo rūgštis
CAS numeris 50-81-7
PubChem 5785
EINECS 200-066-2
InChI 1/C6H8O6/c7-1-2(8)
5-3(9)4(10)6(11)12
-5/h2,5,7-8,10-11H
,1H2/t2-,5+/m0/s1
Cheminė formulė C6H8O6
Molinė masė 176,12 g mol−1
SMILES
Rūgštingumas (pKa) 4,17 (pirmas),
11,6 (antras)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 190-192 °C(suyra)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 33 g/100ml
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Askorbo rūgštis – organinė rūgštis, turinti antioksidanto savybių. Rūgšties L-enantiomeras žinomas kaip vitaminas C.

Už askorbo rūgšties struktūros tyrimus 1937 metais Nobelio premija chemijos srityje apdovanotas Valteris Havortas (Walter Haworth), o kitais metais už askorbo rūgšties biologinių savybių tyrimus Nobelio premija medicinos srityje apdovanotas Albert Szent-Györgyi.

Askorbo rūgštis būtina kolageno sintezei, audinių atsistatymui, dalyvauja kai kurių amino rūgščių, vitaminų, angliavandenių, riebalų ir kitokių medžiagų metabolizme, imuninės sistemos veikloje, yra svarbi kraujagyslių sienelių vientisumui.

Žmogui per parą reikia apie 100 mg vitamino C.[1]

Maisto pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Askorbo rūgštis gaminant maistą naudojama kaip natūralus antioksidantas. Ant maisto pakuotės pavadinimas gali būti pakeičiamas šiais kodais [2]:

E300 
L-Askorbo rūgštis
E301 
Natrio L-askorbatas
E302 
Kalcio L-askorbatas
E303 
Kalio L-askorbatas
E304 
Askorbilo palmitatas, askorbilo stearatas
E315 
Eritorbinė rūgštis

E300 – E304 gali būti pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. E304 gali būti gyvulinės kilmės.

Išnašos ir nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Fiziologijos žodynas. Šiauliai: Liucijus, 2004, 19 p. ISBN 9955-564-63-6.
  2. http://www.food-info.net/lt/e/e300-400.htm E300 – E400