Balbieriškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Balbieriškis
Balbieriskis01.jpg
Bažnyčios bokštai
Balbieriskis COA.svg

Balbieriškis
Koordinatės 54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškis)Koordinatės: 54°30′50″N 23°53′31″E / 54.514°N 23.892°E / 54.514; 23.892 (Balbieriškis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Balbieriškio seniūnija
Gyventojų skaičius 966 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BalbieriškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Balbiẽriškis
Kilmininkas: Balbiẽriškio
Naudininkas: Balbiẽriškiui
Galininkas: Balbiẽriškį
Įnagininkas: Balbiẽriškiu
Vietininkas: Balbiẽriškyje
  • lenk. Balwierzyszki
  • rus. Бальвержишки[2]
  • vok. Bauwerischeck, Bauwersk

Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio  130  KaunasPrienaiAlytus . Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė). Yra paštas (LT-59015).

Akmuo Balbieriškio jubiliejui

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis 1502 m. prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (16121644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.

Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. Nuo 1781 m. veikė parapinė, nuo 1864 m. valdinė mokykla. 1782 m. sudegė 20 sodybų. 17951807 m. priklausė Prūsijai, 17971801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 m. sukilimo miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio Tado Tiškevičiaus, nuo 1841 m. miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. XIX a. pabaigoje Balbieriškį svarba ėmė nustelbti Alytus.

Nuo 1907 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, įsteigta biblioteka-skaitykla. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės. 1913 m. įkurta spirito gamykla (dab. AB „Stumbras“ filialas). 1926 m. įsteigta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis). Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė. 1946 m. miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones.

19491992 m. M. Kalinino kolūkio centras. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė. [3] Miestelyje nuo 1945 m. buvo vidurinė, dab. Balbieriškio pagrindinė mokykla [4] ir profesinė technikos, dab. Alytaus profesinio rengimo centro skyrius, mokyklos. Stūkso paminklinis akmuo sovietų kariams (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė). 1958 m. gegužės 15 d. Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės, 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos potvarkiu suteiktas miestelio statusas. [5] 2001 m. patvirtintas Balbieriškio herbas (dail. Rolandas Rimkūnas), vėliava. [6]

2013 m. rugpjūčio men. 7-8 dienos naktį iki pamatų sudegė medinė Balbieriškio bažnyčia.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18131919 m. Balbieriškio valsčiaus centras Marijampolės apskritis Suvalkų gubernija
19191946 m.
1946–1950 m. Prienų apskritis
1950–1953 m. Balbieriškio apylinkės centras Prienų rajonas Kauno sritis
1953–1958 m.
1958–1992 m. miesto tipo gyvenvietė, Balbieriškio apylinkės centras
1992–1995 m. Balbieriškio apylinkės centras
nuo 1995 m. Balbieriškio seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Po kryžiuočių antpuolių vietovės prie Nemuno kilpų ištuštėjusios. Tik 1502 m. karaliaus Aleksandro gydytojas (priklausęs barzdaskučių – balbierių gildijai) Hanusas Sudormanas Nemuno ir Peršėkės santakoje įkūrė miško verslovę, sielių perrišimo stotį, pastatė dvarelį, bažnyčią. Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė iš pradžių vadinta Hanusiške, vėliau Balbieriškiu. Teigiama, kad miesteliui vardą galėjo nulemti ir akmenuota Barbės rėva Nemune, ties aštriu posūkiu, nuskusdavusi plukdomus sielius kaip balbierius. Vardo atsiradimo legenda tapo siužetu Balbieriškio herbui. [7]
  • Miestelio vardas yra priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Balbieriškio vandens bokštas nuo Ūtos.JPG
Mykolo Krupavičiaus alėja
Akmuo vietos partizanams

1800 m. buvo 107 namai, 920 gyventojų. 1851 m. miestelyje buvo 1904 gyventojai: 1108 žydai, 738 lietuviai ir 58 vokiečiai. Daug miestelio gyventojų, ypač žydų, išsikraustė į Alytų, XX a. pradžioje ten nutiesus geležinkelį ir dėl to suaktyvėjus prekybai.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2011 m.
1790 m.sur. 1800 m. 1859 m. 1891 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
850 920 2 424 2 500 1 391 1 211 1 490
1974 m. 1979 m.sur. 1983 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 400 1 456 1 500 1 434 1 180 966 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio planas linijinis. Iki XVIII a. pabaigos Kauno-Alytaus kelio vakarinėje pusėje susiformavo keturkampė išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Iki 1844 m. aikštė išsiplėtė abipus kelio; vakarinėje pusėje susiformavo keli kvartalai. Prie aikštės 1874 m. (kitais duomenimis, 18841888 m.) pastatyta dvibokštė mūrinė Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia su išlikusiomis XIX a. skulptūromis. XX a. pirmoje pusėje priešais bažnyčią įrengus skverą aikštė sumažėjo.

Išliko iki XX a. vidurio statytų, daugiausia medinių pastatų. [9] Yra miestelio parkas, buvęs Balbieriškio dvaras.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nemuno kilpu regioninis parkas.png

Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Ties miesteliu Nemunas daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29 km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4 km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės. Balbieriškio dvaro parkas – bendruomenės poilsio ir renginių vieta. Yra žvyro telkinys. Balbieriškio girininkijoje, 2 km į šiaurę nuo miestelio, 2,3 ha plote ošia 1849 m. dirbtinai įveistas Degsnės maumedynas.[10]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Бальвержишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2А (4) : Ауто — Банки. С.-Петербургъ, 1891., 839 psl. (rus.)
  3. Algirdas Baltutis. Balbieriškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 482 psl.
  4. Prienų biblioteka
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2029
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=123659
  7. Per atlaidus prisiminta senos miškakirčių gyvenvietės istorija // XXI amžius, 2007-08-24, Nr. 63 (1560)
  8. Algimantas Miškinis. Balbieriškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 169 psl.
  9. A. Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1. – Vilnius, 1999.
  10. http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujienos/Lietuvoje/Naujos-medienos-pardavimo-taisykles-gali-tapti-biurokratine-kliutimi/Prienu-misku-uredija/Degsnes-maumedynas-1849-m.-buvo-iveistas-dirbtinai.-Sis-unikalus-medynas-zavi-visus-Prienu-uredijos-lankytojus. Deksnės maumedynas Balbieriškio girininkijoje

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Balbieriškis (Barbieriškis). Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 218 psl.
  • Fotopasakojimas apie Balbieriškio žemės ūkio mokyklą: bukletas. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1996.
  • Justinas Adomaitis. Balbieriškis. – Kaunas: Judex, 2002. – 276 p.: iliustr. – ISBN 9986-948-77-0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png PRIENAI – 14 km Blank-50px.png
GERULIAI – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sūkuriai – 5 km
Krokialaukis – 13 km
MIKLUSĖNAI – 12 km
ALYTUS – 19 km