Šušvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šušvė
Šušvė ties Josvainiais
Šušvė ties Josvainiais
Ilgis 134,6 km
Baseino plotas 1165,4 km²
Vidutinis debitas 6,22 m³/s
Ištakos Kelmės rajonas
Žiotys Nevėžis
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠušvėVikiteka

Šušvė – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda Plekaičių apylinkėse (Kelmės raj.), 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Pačiame aukštupyje teka į šiaurę per Tytuvėnų tyrelį, vėliau suka į rytus ir teka pro Sulinkių pelkę (Radviliškio raj.), nuo santakos su Berže teka į pietus ir pietryčius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių, netoli Graužų kaimo (Kėdainių raj.).

Intakai:

Slėnys aukštupyje ir vidurupyje daugiausia 2–3 km pločio, žemiau – 350–450 m. Šlaitai 6–15 m aukščio. Aukštupio vaga 8–10 m pločio, vidurupio ir žemupio – 10–16 m pločio. Salpos plotis 40–80 m. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Užšalusi gruodžio – kovo mėn. Ledai vidutiniškai išsilaiko 91–99 dienas, ilgiausiai – 142–148 dienas. Ledo storis 83–100 cm. Ledonešis paprastai prasideda kovo pabaigoje (nors kartais ir balandžio viduryje) ir trunka 4-5 dienas (ilgiausiai – 27 d.). Metinė vandens svyravimų amplitudė aukštupyje 2,9 m, žemupyje 3,4 m. Pavasarinių potvynių aukštis (lyginant su vasaros lygiu) 2,6-3,1 m[1].

Debitas, m³/s ties Šiaulėnais ties Josvainiais
Vidutinis 1,28 6,22
Maksimalus 30,5 312
Mimimalus 0,021 – vasarą
0,04 – žiemą
0,01 – vasarą
0,038 – žiemą

Aukštupio vaga sureguliuota. Šiaulėnuose ir Josvainiuose veikia vandens matavimo stotys[2]. Upės slėnyje įrengti du tvenkiniai: Vaitiekūnų tvenkinys (61 km nuo žiočių, ties Vaitiekūnais) ir Angirių tvenkinys (19 km nuo žiočių, ties Angiriais). Aukštupyje įsteigtas Šušvės hidrologinis draustinis, žemupyje yra Šušvės kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomos šlaitų atodangos, reti augalai.

Didesnės gyvenvietės prie Šušvės: Šiaulėnai, Mėnaičiai, Pašušvys (Radviliškio raj.), Grinkiškis, Vaitiekūnai (Radviliškio r.), Pašušvys (Kėdainių raj.), Pajieslys, Angiriai, Sviliai, Josvainiai, Kunioniai (Kėdainių r.).

Ties Pilsupiais Šušvės krante yra Pilsupių atodanga (iš dalies užlieta Angirių tvenkinio). Taip pat netoliese įkurtas Skinderiškio parkas (arboretumas). Upės pakrantėse stūkso nemažai piliakalnių – Vaitiekūnų piliakalnis, Plinkaigalio piliakalnis, Ambraziūnų piliakalnis, Vosbučių piliakalnis, Pilsupių piliakalnis.

Pavadinimo Šušvė (arba Šiušvė) etimologija kildinama nuo šaknies šiuš- (šiušinti, šiušėti, šiaušti), kuris, matyt, suteiktas dėl vandens tekėjimo ypatybių[3].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Šušvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 226-227 psl.
  2. http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php
  3. Vanagas, Aleksandras, 1981, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas.