Ispanijos Rytų Indijos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indias Orientales Españolas
Ispanijos Rytų Indijos
Ispanijos kolonija
Flag of Spain (1785-1873 and 1875-1931).svg
1565 – 1899 Flag of the United States.svg
 
Flag of the German Empire.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Įtakos žemėlapis XIX a. II pusėje
Sostinė Cebu (1565–1571),
Manila (1571–1898)
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Pirmoji kolonija 1565
 - Padalinimas 1899 m.
Valiuta Filipinų pesas

Ispanijos Rytų Indijos (isp. Indias Orientales Españolas) – Ispanijos kolonija Azijoje ir Okeanijoje, egzistavusi XVI–XIX a., apėmusi dabartines šalis: Filipinus, Šiaurės Marianus, Guamą, Mikronezijos Federaciją, Palau, tam tikrais laikotarpais ir dalį Taivano, Indonezijos.

Kolonijos istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanijos Rytų Indijų atsiradimui prielaidas sudarė Ramiojo vandenyno atradimas ir Magelano kelionė aplink pasaulį. Šios teritorijos buvo kolonizuojamos ne iš vakarų, kaip kad tai darė portugalai tuo pačiu metu, bet iš rytų, t. y. iš Amerikos žemyno.

Pirmasis, siųstas kolonizuoti šių teritorijų, buvo Ruy López de Villalobos, kurio ekspedicija vyko 15421543 m. Kitas konkistadoras, Miguel López de Legazpi, 1565 m. Filipinų salose įkūrė pirmąją europiečių koloniją, taip pradėdamas Ispanijos Rytų Indijų istoriją. Savo žygių metu jis taip pat paskelbė Ispanijos kolonija Marianų salas, kurios buvo pusiaukelėje tarp Meksikos ir Filipinų.

Klestėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ispanijos Rytų Indijų svarbiausia teritorija neabejotinai buvo Filipinų salos, kuriose buvo surenkamos egzotinės Azijinės prekės (šilkas, prieskoniai, sidabras, auksas ir kt.). Jos reguliariais galeonų maršrutais būdavo plukdomos į Akapulką Meksikoje, gabenamos per žemyną iki Atlanto, kur iš Verakruzo būdavo plukdomos į Ispaniją.

Siekdami įgyti daugiau įtakos Azijos regione, ispanai norėjo įkurti daugiau kolonijų. 1606–1663 m. jie vykdė intensyvią prekybą su Molukais, 1626 m. laikinai įsitvirtino Taivane, 1611–1630 m. turėjo prekybinius santykius su Japonija. Tačiau visos šios iniciatyvos žlugo dėl pernelyg didelės portugalų ir olandų konkurencijos.

Prekyboje su Filipinais ispanai taip pat tyrinėjo Okeaniją. Jau XVI a. jie atrado daug Okeanijos salų: Karolinų salas (1543) Naująją Gvinėją (1545), Saliamono salas (1568), Markizų salas (1595), bet jų nekolonizavo.

XVIII–XIX a.[taisyti | redaguoti kodą]

Po to, kai 1762 m. britai laikinai užėmė Manilą, Ispanija pradėjo kolonijose reformas, kurios buvo nesėkmingos. Dar vėliau, XVIII a. pabaigoje, Mikronezijoje atsiradus naujiems konkurentams vokiečiams, Ispanija pradėjo sparčią aplinkinių salų kolonizaciją. 1875 m. prie kolonijos buvo prijungtos Karolinų salos, Palau. Tai 1885 m. sukėlė atvirą konfliktą su Vokietija, kurį sprendė popiežius Leonas XIII. Konfliktas buvo išspręstas Ispanijos naudai.

1898 m. įvyko Ispanijos-JAV karas, kurį sukėlė neramumai Kuboje ir Filipinuose. Šį karą Ispanija pralaimėjo, dėl ko jos Rytų Indijos buvo padalintos. JAV įgijo Filipinus ir Guamo salą, o likusias kolonijas Ispanija 1899 m. pardavė Vokietijai.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sejarah.PNG
Malajų salyno istorija
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
Hinduizmo laikotarpis:
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra
Madžapahitas
Islamo laikotarpis:
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
Kolonijinis laikotarpis:
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
Nepriklausomybės laikotarpis:
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras
Malajų salyno istoriniai regionai:
Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai

Rytų Indijos buvo administracinė Ispanijos dalis, valdoma iš Manilos. Jos valdytoju buvo skiriamas generalgubernatorius. Dėl savitos padėties, Rytų Indijos buvo administruojamos ne tiesiogiai iš Ispanijos, bet iš Meksikos (Naujosios Ispanijos). Po to, kai 1821 m. Meksika tapo nepriklausoma valstybe, Rytų Indijos tapo administruojamos tiesiogiai iš Madrido.

XIX a. pabaigoje administraciškai Rytų Indijas sudarė keturios dalys:

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Rytų Indijose labai greitai maišėsi vietinės austronezinės (tagalų, čamorų ir kt. tautų) kultūros su Ispanijos kultūra. Tai pasireiškė per tai, jog teritorijoje plito katalikybė, įgavusi labai savitų formų. Vietos gyventojai priėmė ispaniškas pavardes ir labai daug ispaniškos terminologijos. Vietos virtuvėms darė įtaką ispaniška virtuvė ir meksikietiška virtuvė.