Imperatorius Karolis VI
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Imperatorius Karolis VI | |
|---|---|
| Karolis VI | |
| Habsburgų dinastija | |
| Gimė: | 1685 m. |
| Mirė: | 1740 m. spalio 20 d. (~55 metai) |
| Tėvas: | Leopoldas I |
| Šventosios Romos imperijos imperatorius | |
| Valdė: | 1711-1740 m. |
| Pirmtakas: | Juozapas I |
| Įpėdinis: | Karolis VII |
| Imperatorius Karolis VIVikiteka | |
| Parašas | |
Karolis VI (vok. Karl VI.), 1685 m. – 1740 m. spalio 20 d.) – Šventosios Romos imperijos imperatorius (1711–1740), paskutinis Habsburgų dinastijos valdovas pagal vyriškąją liniją.
Valdymas [taisyti]
Po Vienos taikos 1735 m. Karolis atidavė Ispanijos Burbonams Siciliją ir Neapolį, už tai gaudamas Parmą ir Pjančenzą. Jo žentas Pranas įsitvirtino Toskanoje, vietoj prancūzams grąžintos Lotaringijos. Neturėdamas sūnų ir norėdamas išsaugoti nesuskaidytą valstybę, Karolis paskelbė vadinamąją Pragmatinę sankciją, kuria sosto įpėdine ir vienintele Karolio žemių paveldėtoja buvo pripažinta Marija Terezė. 1720–1723 m. sankciją pripažino Austrijos valstybės luomai ir užsienio valstybės.
|
Imperatorius Karolis VI
Gimė: 1685 spalio 1 Mirė: 1740 spalio 20 |
||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozapas I |
Tescheno hercogas 1711–1722 |
Po to: Leopoldas |
|
Šventosios Romos imperijos imperatorius (išrinktas); Vokietijos karalius 1711–1740 |
Po to: Karolis VII |
|
| Vengrijos ir Čekijos karalius; Austrijos hercogas 1711–1740 |
Po to: Marija Teresė |
|
| Prieš tai: Karolis I |
Guastalo, Parmos ir Piacenzos hercogas 1735–1740 |
|
| Prieš tai: Maksimilianas II Emanuelis |
Liuksemburgo hercogas Namuro grafas 1714–1740 |
|
| Prieš tai: Filipas V |
Brabanto, Limburgo, Lothiero hercogas, ir Milano hercogas; Flandrijos ir Hainauto grafas 1714–1740 |
|
| Sardiniijos karalius 1714–1720 |
Po to: Viktoras Amadeus II |
|
| Neapolio karalius 1714–1735 |
Po to: Karolis VII ir V |
|
| Prieš tai: Victoras Amadeus |
Sicilijos karalius 1720–1734 |
|