Aragono karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
arag. Reino d'Aragón
Aragonijos karalystė
nebėra
Bandera Navarra.png
1043 – 1707
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Aragonas, Aragonija
Sostinė iki 1096 m. Chaka (Jaca)
iki 1118 m. Ueska (Huesca)
vėliau - Saragosa (Zaragoza)
Kalbos aragonų
Valdymo forma monarchija
karalius
 1043-1063 Ramiras I
 1063–1094 Sančas Ramirezas
Era Viduramžiai,
Naujųjų laikų pradžia
 - Aragono grafystė sujungiama su kitomis grafystėmis ir tampa karalyste 1043
 - Nueva Planta dekretai 1707 m.

Aragono karalystė, Aragonija (arab. Reino d’Aragón, kat. Regne d’Aragó, isp. Reino de Aragón) – viduramžių Ispanijos valstybė, egzistavusi 1036-1707 m.

Pradžioje Aragonas buvo frankų grafystė apie Chakos (Jaca) miestą, kuri VIII a. pirmoje pusėje buvo Pamplonos karalystės (vėliau – Navaros karalystės) vasalė. Aragono grafų dinastija nutrūko be vyriškosios lyties palikuonio 922 m. XI a. Aragono grafystės žemes Navaros karalius Sančas III perdavė savo sūnui Ramirui, kuris po brolio mirties 1043 m. gavo dar Ribagorza ir Sobrarbės grafystes. Sumušęs savo brolį Navaros karalių Garsiją Sančezą III jis iškovojo faktinę nepriklausomybę, nors karaliaus titulą formaliai vartoti pradėjo tik kitas valdovas – jo sūnus Sančas Ramirezas 1076 m. Per pirmąjį savo egzistavimo šimtmetį Aragono karalystė, kartu su taip pat iš Asturijos karalystės susidariusia Leono-Kastilijos karalyste ir nuo jos atskilusia Portugalija, tapo viena iš keturių stipriausių Iberijos pusiasalio krikščionių valstybių. Iš pradžių Aragono teritorija buvo Pirėnų kalnų pietinės priekalnės, tačiau rekonkistos metu teritorija gerokai išsiplėtė į pietus, buvusią musulmonų al-Andalusiją.

XII a. viduryje Aragono karalystė, po unijos su Barselonos grafyste, davė vardą teritorijų grupei, vadintai Aragonijos karūna. Aragonijos karūnos teritorijos apėmė Aragono karalystę, Valensijos karalystę, Barselonos grafystę ir kitas teritorijas, kurias valdė vienas karalius.

XVI a. dinastiniais ryšiais Aragono karalystė ir su ja susijusios teritorijos su Kastilijos karalyste susivienijo į Ispanijos karalystę. Aragonas iki 1707 m. išliko autonominiu dariniu su kai kuriomis atskiromis institucijomis, kol buvo Filipo V-ojo Nova Planta dekretais panaikintas, o jo institucijos įjungtos į centralizuotą Ispanijos valstybę. Tik 1982 m. Aragonas atgavo savarankiško teritorinio darinio teises kaip vienas iš Ispanijos autonominių regionų (žr. Aragonas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Susidarymas ir plėtra[taisyti | redaguoti kodą]

Aragono karalystės pradžia galima laikyti senąją frankų grafystę Aragoną, kuri nuo IX a. pradžios buvo vienu iš Frankų valstybės Ispanijos markos administracinių vienetų. Tuo metu grafystė apėmė teritoriją aplink Chaką, maždaug šiuolaikinę Chasetanijos komarką, ir buvo pavadinta per ją tekančios Aragono upės vardu.

Užkariaujant pietesnes žemes iš Al-Andalusijos Aragono karalystės sostinė 1096 m. buvo perkelta iš Chakos (Jaca) į Ueską (Huesca), o 1118 m. – į Saragosą (Zaragoza). 1285 m. Aragono karalystė iš maurų atsikariavo žemes, kurios tapo piečiausia Aragono karalystės dalimi.

Aragono karūna[taisyti | redaguoti kodą]

1150 m. Aragono karalienei Petronilai sudarius dinastinę sąjungą su Barselonos grafu Ramonu Berengeru IV (Ramon Berenguer IV) susidarė naujas darinys iš Aragono karalystės ir Barselonos grafystės, vadintas Aragono karūna, kurį paveldėjo jų sūnus.
Po to Aragono karaliai turėjo ir Barselonos grafo titulą, jie vėliau valdė ne tik Aragoną ir Kataloniją, bet ir Balearų salas, Valensiją, Siciliją, Neapolį, Sardiniją. T.y., Aragono karalius buvo ne tik Aragono karalius (valdęs Aragono karalystę), bet ir Valensijos karalius, Maljorkos karalius (kurį laiką), Barselonos grafas, Monpeljė valdovas, kurį laiką – Atėnų ir Neopatrijos hercogas. Šie titulai buvo susiję su valdžia tuose reginuose, prarasdami šias teritorijas Aragono karaliai prarasdavo ir atitinkamą titulą.
Aragono karalių valdžią XIV a. apribojo antimonarchistinis judėjimas Aragono sąjunga (Unión de Aragón).

Suvienytoje Ispanijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Aragono karūna buvo iš esmės panaikinta sudarius dinastinę sąjungą su Kastilijos karūna. Sąjunga numatė de jure Ispanijos suvienijimą po to, kai kurį laiką de facto šalis valdys vienas bendras karalius.