Imperatorius Henrikas III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Henrikas III
vok. Heinrich III
Die deutschen Kaiser Heinrich III.jpg
Salijų dinastija
Gimė: 1017 m. spalio 28 d.
Mirė: 1056 m. spalio 5 d. (38 metai)
Bodfeldas, Harcas, Saksonija
Palaidotas: Goslaras
Tėvas: Konradas II
Motina: Gizela Švabė
Sutuoktinis(-ė): Gunhilda Danė
Agnesė Puatu
Vaikai:

Beatričė
Adelheida
Gizela
Matilda
Henrikas IV
Konradas Bavaras
Judita

Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1046-1056 m.
Pirmtakas: Konradas II
Įpėdinis: Henrikas IV
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Vokietijos karalius
Valdė: 1039-1056 m.
Pirmtakas: Konradas II
Įpėdinis: Henrikas IV
Kiti titulai
Armoiries Bavière.svg
Bavarijos hercogas
Valdė: 1027-1042 m.
Pirmtakas: Konradas II
Įpėdinis: Henrikas VII Bavaras
BlasonBOURGOGNEancien.PNG
Burgundijos karalius
Valdė: 1038-1056 m.
Pirmtakas: Konradas II
Įpėdinis: Įjungta į imperiją
Coa Swabia.png
Švabijos hercogas
Valdė: 1038-1045 m.
Pirmtakas: Hermanas IV Švabas
Įpėdinis: Otonas II Švabas
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Henrikas IIIVikiteka
Henriko II monograma

Henrikas III (vok. Heinrich III, 1017 m. spalio 28 d. – 1056 m. spalio 5 d. Bodfeldas, Harcas, Saksonija) – 10461056 m Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1039–1056 m. Vokietijos karalius, 10271042 m. Bavarijos hercogas Henrikas VI, 10381045 m. Švabijos hercogas Henrikas I.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Salijų dinastijos. Tėvas imperatorius Konradas II, motina Gizela Švabė. Pirmoji žmona Gunhilda Danė, Danijos karaliaus Knuto Didžiojo ir Emos Normandės duktė. Su ja gimė duktė Beatričė (1037–1061 m.)

Antroji žmona Agnesė Puatu. Su ja gimė vaikai:

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Henriko II antspaudas

Pasinaudodamas popiežiaus valdžios susilpnėjimu 1046 m. privertė Sutri sinodą išrinkti popiežiumi Bambergo vyskupą (popiežius Klemensas II). Paskutinis imperatorius, lėmęs popiežiaus išrinkimą. Rėmė vadinamąjį Vakarų judėjimą, siekiantį apvalyti nuo negerovių Vakarų Bažnyčią.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Henrikas III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 479 psl.
Imperatoriaus Henriko III antkapis

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Frutolfs und Ekkehards Chroniken und die anonyme Kaiserchronik / Hrsg.: Franz-Josef Schmale / I. Schmale-Ott; Ausgewählte Quellen zur deutschen Geschichte des Mittelalters (Freiherr-vom-Stein-Gedächtnisausgabe) Bd. 15, 1972
  • Mechthild Black: Die Töchter Heinrichs III. und der Kaiserin Agnes. – in: Vinculum Societatis: Festschrift für Joachim Wollasch, 1991. S. 36-57
  • Mechthild Black-Veldtrup: Kaiserin Agnes (1043–1077): Quellenkritische Studien. – Köln: Böhlau Verl., 1995
  • Egon Boshof: „Die Salier“. – 4., akt. Aufl. – Stuttgart (u. a.): Kohlhammer, 2000. – ISBN 3-17-016475-9
  • Johannes Laudage: Die Salier: Das erste deutsche Königshaus. – München: Beck, 2006. – ISBN 3-406-53597-6
  • Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters. Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I. Beck, München 2003 ISBN 3-406-50958-4
  • Ernst Steindorff: Jahrbücher des Deutschen Reichs unter Heinrich III. 2 Bände, WBG Darmstadt, 1963, ND von 1874 und 1881, bislang einzige Biographie Heinrichs III.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]