Karolis III Storasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Karolis III Storasis
Charles le Gros.PNG
Karolingų dinastija
Gimė: 839 m. birželio 13 d.
Bavarija
Mirė: 888 m. sausio 13 d. (48 metai)
Neidingenas, Švabija
Palaidotas: Reichenau
Tėvas: Liudvikas II Vokietis
Motina: Ema Altdorf
Sutuoktinis(-ė): Richardis Švabė
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 881-888 m.
Pirmtakas: Karolis II Plikagalvis
Įpėdinis: Gvidas Spoletietis
Blason France moderne.svg
Prancūzijos karalius
Valdė: 843-877 m.
Pirmtakas: Karlomanas II
Įpėdinis: Edas I
Kiti titulai
Crown of Savoy.svg
Italijos karalius
Valdė: 875–877 m.
Pirmtakas: Karlomanas Bavaras
Įpėdinis: Berengaras I
Rytų frankų karalius
Valdė: 876-887 m.
Pirmtakas: Liudvikas III Jaunasis
Įpėdinis: Arnulfas Karintietis
Blason de l'Aquitaine et de la Guyenne.svg
Akvitanijos karalius
Valdė: 884–888 m.
Pirmtakas: Karlomanas II
Įpėdinis: Ramnulfas II de Puatje
Commons-logo.svg Vikiteka: Karolis III StorasisVikiteka

Karolis III Storasis (pranc. Charles III le Gros, vok. Karl der Dicke, lot. Carolus Pinguis, 839 m. birželio 13 d. Bavarija888 m. sausio 13 d. Neidingenas, Švabija) – 884-887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876-887 m. Rytų frankų karalius, 881-887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Karolingų dinastijos. Tėvas Vokietijos karalius Liudvikas II Vokietis, motina Ema Altdorf.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

879 m. ligotam broliui Karlomanui (m. 880 m.) atsisakius sosto, gavo Italijos karalystę. 882 m. mirus broliui Liudvikui Jaunesniajam, gavo Saksoniją ir tapo visų Rytų frankų karaliumi. 882 m. mirus Vakarų frankų karaliui Liudvikui III ir 884 m. mirus Karlomanui II, nuo 885 m. į Karolio valdžią pateko visos Karolio Didžiojo valdytos žemės, išskyrus Provansą.

Karolis III buvo silpnas ir ligotas valdovas, labiau linkęs atsipirkti nuo priešų nei kariauti. Nuo sosto 887 m. jį nuvertė sūnėnas Karintijos kunigaikštis Arnulfas Karintietis. Nuvertus Karolį Frankų imperija galutinai iširo.[1]

Karolis III Storasis
Gimė: 839 birželio 13 Mirė: 888 sausio 13
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Liudvikas II
kaip Rytų Prancūzijos karalius
Alemanijos karalius (paveldėjo iš Liudviko II)tarp 876 ir 882
876 rugpjūčio 28 – 882 sausio 20
Po to:
Pats
kaip Rytų Prancūzijos karalius
Prieš tai:
Liudvikas III
kaip Saksonijos ir Bavarijos karalius
Saksonijos ir Bavarijos karalius
882 sausio 20
Prieš tai:
Pats
kaip Alemanijos karalius, Saksonijos ir Bavarijos karalius
Rytų Prancūzijos karalius
882 sausio 20 – 887 lapkričio 17
Po to:
Arnulfas
kaip Rytų Prancūzijos karalius
Po to:
Rudolfas I
kaip Burgundijos karalius
Prieš tai:
Karlomanas
Italijos karalius
879–887
Po to:
Berengaras I
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Karolis II
Šventosios Romos imperijos imperatorius
881–888
Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Gvidas
Prieš tai:
Karlomanas II
Prancūzijos karalius
884–888
Po to:
Edas I
kaip Vakarų Prancūzijos karalius
Po to:
Ranulfas II
kaip Akvitanijos karalius

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Karolis III Storasis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 469 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  1. MacLean, Simon. Kingship and Politics in the Late Ninth Century: Charles the Fat and the end of the Carolingian Empire. Cambridge University Press: 2003.
  2. Leyser, Karl. Communications and Power in Medieval Europe: The Carolingian and Ottonian Centuries. London, 1994.
  3. Reuter, Timothy. Germany in the Early Middle Ages, c. 800–1056. Longman, 1991.
  4. Reuter, Timothy (trans.) The Annals of Fulda. (Manchester Medieval series, Ninth-Century Histories, Volume II.) Manchester: Manchester University Press, 1992.
  5. Duckett, Eleanor. Death and Life in the Tenth Century. University of Michigan Press, 1968.
  6. Smith, Julia M. H. Province and Empire: Brittany and the Carolingians. Cambridge University Press: 1992.
  7. Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l’Europe, 1983 [détail des éditions]
  8. Jean-Charles Volkmann, Bien Connaître les généalogies des rois de France ISBN 2-87747-208-6
  9. Michel Mourre, Le petit Mourre. Dictionnaire d'Histoire universelle ISBN 978-2-04-732194-2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]