Imperatorius Liudvikas IV
| Imperatorius Liudvikas IV | |
|---|---|
| |
| Imperatorius Liudvikas IV | |
| Vitelsbachai | |
| Gimė | 1283 m. |
| Mirė | 1347 m. spalio 11 d. (~64 metai) |
| Tėvas | Liudvikas II |
| Motina | Matilda Habsburg |
| Sutuoktinis (-ė) | Beatrisė, Magarita |
| Vaikai | Liudvikas V, Steponas II, Matilda, Ana, Angesė, Albrechtas I, Vilgelmas I, Liudvikas VI, Otonas V, Liudvikas, Margarita, Ana |
 | |
| Valdė | 1328 m. sausio 17 d. - 1347 m. spalio 11 d. (19 metų) |
| Karūnavimas | 1328 m. sausio 17 d. |
| Pirmtakas | Henrikas VII |
| Įpėdinis | Karolis IV |
 Vikiteka |
Imperatorius Liudvikas IV |
Imperatorius Liudvikas IV (gimė 1283 m. Miunchene; mirė 1347 m. spalio 11 d. prie Fiurstenfeidbruko netoli Miuncheno) – Šventosios Romos imperijos imperatorius.[1]
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vitelsbachų giminės Bavarijos hercogas Liudvikas Vokietijos karaliumi išrinktas 1314 m. Rinkimuose nugalėjo savo pusbrolį Habsburgą Frydrichą III Gražųjį, bet rinkimų rezultatai buvo ginčijami. Vis tik, Liudvikas įstengė visiškai nugalėti ir paimti nelaisvėn savo priešininką. Vėliau abu susitaikė. Frydrichą paleido 1325 m., kad galėtų stoti prieš Avinjone rezidavusį popiežių Joną XXII, reikalavusį aprobuoti Vokietijos karaliaus rinkimus. Popiežius karaliui iškėlė bylą, o 1324 m. jį ekskomunikavo ir nušalino. Liudvikas pateikė apeliacinį skundą Visuotiniam bažnyčios susirinkimui ir, remiamas gibelinų, 1327–1331 m. surengė žygį į Italiją. 1328 m. vienas Romos didikas, kaip šio miesto atstovas, jį vainikavo imperatoriumi. Netrukus Liudvikas paskelbė, kad nušalina popiežių. Mikalojų V paskyrė antipopiežiumi. Ginče dėl karaliaus rinkimų Renso sąjunga 1338 m. nutarė, kad šie rinkimai teisėti ir be popiežiaus palaiminimo. Sėkminga Liudviko vidaus politika padėjo jam įgyti Branderburgo marką (1323 m.), Tirolio grafystę (1341–1342 m.) bei Olandijos – Zelandijos – Frizlandijos – Henegau grafystę. Tai sukėlė galingųjų Liuksemburgų nepasitenkinimą – Tirolio grafystę jie prarado dėl Liudviko vedybų. 1346 m. jie paskelbė alternatyvų karalių Karolį IV. Pilietiniam karui kilti sutrukdė tik staigi imperatoriaus mirtis. Globojo Vokiečių ordiną ir 1337 m. privilegija patvirtino jo teisę valdyti užkariautas prūsų ir lietuvių žemes.[2].
Santuoka ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1-ji žmona: (nuo 1308 metų) – Beatrisė Slezietė (1290 – 1322 m. rugpjūčio 24 d.), Javoro kunigaikščio Boleslovo I ir Beatrisės Brandenbuegės duktė. Vaikai:
- Mechtilda (Matilda) (po 1313 m. liepos 21 d. – 1346 m. liepos 2 d.), vyras (nuo 1323 metų) Meiseno markgrafas, Tiuringijos landgrafas Frydrichas II Griežtasis (1310 m. lapkričio 30 d. – 1349 m. lapkričio 18 d.)
- Liudvikas V (1315–1361), Bavarijos hercogas (nuo 1347 metų), 1-ji žmona (nuo 1324 metų lapkričio 30 d.) Margarita Danė (1305–1340), Danijos karaliaus Kristupo II, 2-ji žmona (nuo 1342 metų vasario 10 d.) Margarita Maultaš (1318–1369), Čekijos karaliaus Henriko Chorutano duktė
- Ana (1316–1319)
- Agnesė (1318 – ?)
- Steponas II (1319–1375), Bavarijos hercogas (nuo 1347 metų), 1-ji žmona (nuo 1328 metų liepos 27 d.) Elžbieta Sicilietė (1309–1349), Sicilijos karaliaus Federigo II duktė, 2-ji žmona (nuo 1359 metų vasario 14 d.) Margarita von Hohencolern (1333–1377), Niunbergo burgrafo Joano II duktė
- 2-ji žmona: (nuo 1324 metų vasario 26 d.) – Margarita I Olandė (1311–1356), Olandijos grafo Vilemo III iš Avenų dinastijos ir Žanos Valua. Vaikai:
- Margarita (1325–1374), 1-mas vyras (nuo 1351 metų) Transilvanijos, Slavonijos, Chorvatijos ir Dalmatijos hercogas Steponas Anžu (1332–1354), sūnus Karolis Robertas, 2-ras vyras (nuo 1358 metų) grafas Gerlachas von Hohenloe (m. 1387), Liudviko von Hohenloe sūnus
- Ana (1326–1361),vyras (nuo 1339 metų) Žemutinės Bavarijos hercogas Joanas I Vaikas (1329–1340)
- Liudvikas VI Romėnas (1328–1364/1365), Bavarijos hercogas (nuo 1347 metų), 1-ji žmona (nuo 1352 metų liepos 19 d.) Kunigunda (1334–1357), Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo duktė, 2-ji žmona (nuo 1360 metų kovo 30 d.) Ingeburga Meklenbuergė (1340–1395)
- Elžbieta (1329 – 1402 m. rugpjūčio 2 d.), 1-mas vyras (nuo 1350 metų lapkričio 22 d) Veronos senjoras Kangrandė II dela Skala (1332 m. birželio 8 d. – 1359) m. gruodžio 14 d., Skaligerų dinastijos atstovas, 2-ras vyras (nuo 1362 metų balandžio 26 d.) grafas Ulrichas von Viurtenbergas(1342 – 1388 m. rugpjūčio 23 d.), Eberchardo II sūnus.
- Vilhelmas I (1330 m. gegužės 12 d. – 1389 m. balandžio 15 d.), Olandijos ir Zelandijos hwercogas, Bavarijos-Štraubino hercogas (nuo 1353 metų), žmona (nuo 1352 metų) Matilda Lankasterė (1339–1362), 1-mo Lankasterio hercogo Henrio Grosmonto duktė
- Albertas I (1336 m. liepos 12 d. – 1404 m. gruodžio 13 d.), Bavarijos hercogas (nuo 1347 metų), 1-ji žmona (nuo 1353 metų liepos 19 d.) Margarita Silezietė (1342–1386), 2-ji žmona (nuo 1394 metų kovo 30 d.) Margarita Klevietė (1375–1412), Klevo grafo Adolfo III (1334 – 1394 M. rugsėjo 7 d.)
- Beatrsė (1344–1359), vyra (nuo 1356 metų) Švedijos karalius Erikas XII Magnusonas (1339 – 1359 m. birželio 21 d.), Marguso Eriksono sūnus
- Agnesa (1345–1352)
- Otonas V (1346 – 1379 m. lapkričio 13 d.), Bavarijos hercogas (nuo 1347 metų), žmona (nuo 1366 metų kovo 19 d.) Katrin (1342 – 1395 m. balandžio 26 d.), Šventosios Romos impeijos imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgiečio duktė
- Liudvigas (1347–1348)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liudvikas IV Bavaras (Ludwig IV der Bayer). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 507 psl.
- ↑ Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 204 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg)
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
.svg)