Marija Teresė – Vikipedija

Marija Teresė
Šventosios Romos imperijos imperatorė

Martino van Meiteno portretas, 1759
Habsburgų dinastija
Gimė	1717 m. gegužės 13 d. Hofburgas
Mirė	1780 m. lapkričio 29 d. (63 metai) Viena
Tėvas	Karolis VI
Sutuoktinis (-ė)	Pranciškus I
Vaikai	Marija Elžbieta Marija Ona Marija Karolina Juozapas II Marija Kristina Marija Elžbieta Karolis Juozapas Marija Omalija Leopoldas II Marija Karolina Marija Jona Marija Jozefa Marija Karolina Ferdinandas Marija Antuanetė Maksimilijonas Pranciškus
Šventosios Romos imperijos imperatorė
Valdė	1745 m. rugsėjo 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.

Vikiteka	Marija Teresė
Parašas

Marija Teresė (1717 m. gegužės 13 d. – 1780 m. lapkričio 29 d.) – Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marija Teresė buvo vyriausia Brunsviko Volfenbiutelio princesės Elžbietos Kristinos ir imperatoriaus Karolio VI duktė. Karolis VI 1713 m. išleido Pragmatinę sankciją, pagal kurią Marija Teresė tapo Habsburgų monarchijos paveldėtoja. Po imperatoriaus Karolio VII, kuris pretendavo ir į Austrijos paveldėjimą, mirties 1745 m., Marija Teresė paveldėjo imperijos sostą ir imperatoriumi buvo karūnuotas jos vyras Pranciškus I. Marija Teresė buvo katalikė ir tikėjimo laisvės priešininkė.

Po Karolio VI mirties Europos valstybės atsisakė pripažinti Pragmatinę sankciją ir 1740 m. prasidėjo Austrijos įpėdinystės karas. Pirmasis pretenzijas į Austrijos paveldėjimą pareiškė Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas. Prūsijos karalius Frydrichas II užėmė Sileziją (Pirmasis Silezijos karas). Nebenorėdamos pripažinti Pragmatinės sankcijos Saksonija, Sardinija, Ispanija ir Prancūzija sudarė sąjungą su Prūsija ir Bavarija ir paskelbė Austrijai karą dėl Austrijos įpėdinystės, kuris baigėsi Acheno taika 1748 m. Pagal šią taiką iš Austrijos atimta Parma, Pjačenca ir dalis Milano hercogystės, tačiau Austrijos priešai turėjo pripažinti Pragmatinę sankciją, o Marijos Teresės vyrą Vokietijos imperatoriumi.

Marija Teresė paveldėjo valstybę, kuri buvo visiškai pakrikusi: atskiras jos dalis jungė silpni federacijos ryšiai ir tik valdovo asmuo. Ekonominė Austrijos būklė buvo apgailėtina. Marija Teresė įvykdė keletą svarbių reformų: vietoje pasenusios feodalinės sistemos įvesta centralizacija, teismai atskirti nuo šalies valdymo, išleisti nauji įstatymų rinkiniai, pagerintas ūkis ir finansai, pasirūpinta valstiečių gyvenimo pagerinimu (lažas sumažintas iki 3 dienų per savaitę), padėtas pagrindas liaudies švietimui. Centralizuodama valstybę Marija Teresė išsaugojo Vengrijos savitumą.

1756–1763 m. Austrija sąjungoje su Rusija ir Prancūzija kariavo prieš Prūsiją (Septynerių metų karas), norėdama atgauti Sileziją, tačiau tikslo nepasiekė.

1772 m. Austrija dalyvavo Pirmajame Abiejų Tautų respublikos padalijime ir jai atiteko Galicija, o 1775 m. Austrija iš Turkijos gavo Bukoviną.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Titulai

Ž • A • R Vengrijos monarchai

Arpadai (1000–1301)	Steponas I (1000–1038)

Dinastijų kova (1038—1046)	Petras (1038–1041; 1044–1046) · Aba Samuelis (1041–1044)

Arpadai (1044–1301)	Andrius I (1046–1060) · Bela I (1060–1063) · Solomonas (1063–1074) · Geza I (1074–1077) · Vladislovas I (1077–1095) · Kalmanas (1095–1116) · Steponas II (1116–1131) · Bela II Aklasis (1131–1141) · Geza II (1141–1162) · Steponas III (1162–1172) · Vladislovas II (1162–1163) · Steponas IV (1163) · Bela III (1172–1196) · Emerikas (1196–1204) · Vladislovas III (1204–1205) · Andrius II (1205–1235) · Bela IV (1235–1270) · Steponas V (1270–1272) · Vladislovas IV (1272–1290)· Andrius III (1290–1301)

Ginčytini pretendentai (1301—1308)	Vladislovas V (1301–1305) · Bela V (1305–1308)

Anžu namai (1328—1498)	Karolis Robertas (1310–1342) · Liudvikas I (1342–1382) · Mary (1382–1385; 1386–1395) · Karolis II (1385–1386)

Liuksemburgai (1386—1437)	Zigmantas Liuksemburgietis (1387–1437)

Habsburgai (1438—1439)	Albrechtas II (1437–1439)

Jogailaičiai (1440—1444)	Vladislovas I (1440–1444)

Habsburgai (1444—1457)	Vladislovas V (1444–1457)

Korvinai (1458—1490)	Motiejus I (1458–1490)

Jogailaičiai (1490—1526)	Vladislovas II (1490–1516) · Liudvikas II (1516–1526)

Zapojajai (1526—1570)	Jonas Zapojajis (1526–1540) · Jonas Zigmantas Zapojajis (1540–1570)

Habsburgai (1526—1780)	Ferdinandas I (1526–1564) · Maksimilianas (1564–1576) · Rudolfas (1576–1608) · Motiejus II (1608–1619) · Ferdinandas II (1619–1637) · Ferdinandas III (1637–1657) · Ferdinandas IV (1647–1654) · Leopoldas I (1657–1705) · Juozapas I (1705–1711) · Karolis III (1711–1740)

Lotaringų namai (1780—1918)	Marija Terezė (1740–1780) · Juozapas II (1780–1790) · Leopoldas II (1790–1792) · Pranciškus II (1792–1830) · Ferdinandas V (1830–1848) · Pranciškus Juozapas I (1848–1916) · Karolis IV (1916–1918)

Ž • A • R Čekijos monarchai

Pžemyslai	Borivojus I • Spitygnevas I • Vratislavas I • Vaclavas I Šventasis • Boleslovas I Rustūsis • Boleslovas II • Boleslovas III Šatenas • Vladivojus • Jaromiras Bohemietis • Boleslovas III Šatenas

Piastai	Boleslovas I Narsusis

Pžemyslai	Jaromiras Bohemietis • Oldrichas • Jaromiras Bohemietis • Oldrichas • Bretislavas I • Spitignevas II • Vratislavas II • Konradas I Brnenskis • Bretislavas II • Borivojus II • Svetopolkas Vladislavas I • Borivojus II • Vladislavas I • Sobieslavas I • Vladislavas II • Friderikas • Sobieslavas II • Friderikas • Konradas II Oto • Vaclovas II Otokaras I • Henrikas Bretislavas • Vladislovas III Henrikas • Otokaras I • Otokaras I • Vaclovas I • Otokaras II • Vaclovas II • Vaclovas III

Įvairių dinastijų	Henrikas Karinskis • Rudolfas I • Henrikas Karinskis

Liuksemburgai	Jonas Liuksemburgietis • Karolis IV Liuksemburgietis • Vaclovas IV Liuksemburgietis • Zigmantas Liuksemburgietis

Habsburgai	Albrechtas I Habsburgas • Vladislovas VI

Įvairių dinastijų	Jurgis Podiebradietis • Мotiejus Korvinas

Jogailaičiai	Vladislovas II Jogailaitis • Liudvikas II Jogailaitis

Habsburgai	Ferdinandas I • Мaksimilijonas Habsburgas • Rudolfas II Habsburgas • Motiejus II Habsburgas • Ferdinandas II

Vitelsbachai	Ferderikas V Vitelsbachas

Habsburgai	Ferdinandas II • Ferdinandas III • Ferdinandas IV • Leopoldas I • Juozapas I • Кarolis VI

Vitelsbachai	Karolis Albrechtas

Habsburgai	Marija Terezė

Habsburgai-Lotaringai	Juozapas II • Leopoldas II • Pranciškus II • Ferdinandas V • Pranciškus Juozapas I • Каrolis IV

Liuksemburgo monarchai

Liuksemburgo grafai (963–1354)

Liuksemburgiečiai (963–1136)	Zigfridas (963–998) • Henrkas I (998–1026) • Henrkas II (1026–1047) • Giselbertas (1047–1059) • Konradas I (1059–1086) • Henrikas III (1086–1096) • Viljamas I (1096–1131) • Konradas II (1131–1136)

Namuro (1136–1189)	Henrikas IV (1136–1189)

Hohenštaufenai (1196–1197)	Otonas (1196–1197)

Namuro (1197–1247)	Ermesindė (1197–1247), kartu su • Teobaldas (1197–1214), ir • Valeranas (1214–1226)

Limburgo (1247–1354)	Henrikas V (1247–1281) • Henrikas VI (1281–1288) • Henrikas VII (1288–1313) • Jonas I (1313–1346) • Karolis I (1346–1353) • Venceslausas I (1353–1354)

Liuksemburgo hercogai (1354–1794)

Limburgo (1354–1443)	Venceslausas I (1354–1383) • Venceslausas II (1383–1388) • Jobstas (1388–1411) • Elžbieta (1411–1443) kartu su • Antonijus (1411–1415), ir • Johanas II (1418–1425)

Valua (1443–1482)	Filipas I (1443–1467) • Karolis II (1467–1477) • Mary I (1477–1482) ir Maksimilijonas I (1477–1482)

Habsburgai (1482–1700)	Filipas II (1482–1506) • Karolis III (1506–1556) • Pilypas III (1556–1598) • Izabela Klara Eugenija (1598–1621) ir Albertas (1598–1621) • Pilypas IV (1621–1665) • Karolis IV (1665–1700)

Bourbonai (1700–1712)	Filipas V (1700–1712)

Vitelsbachai (1712–1713)	Maksimilianas II (1712–1713)

Habsburgai (1713–1780)	Karolis V (1713–1740) • Marija II (1740–1780)

Habsburgai-Lotaringai (1780–1794)	Juozapas (1780–1790) • Leopoldas (1790–1792) • Pranciškus (1792–1794)

Liuksemburgo didieji hercogai (nuo 1815)

Oranžo-Nasau (1815–1890)	Viljamas I (1815–1840) • Viljamas II (1840–1849) • Viljamas III (1849–1890)

Nasau-Veilburgai (nuo 1890)	Adolfas (1890–1905) • Viljamas IV (1905–1912) • Marija-Adelaida (1912–1919) • Šarlotė (1919–1964) • Žanas (1964–2000) • Anris (nuo 2000)