Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Albrechtas II (vok. Albrecht II, 1397 m. rugpjūčio 16 d. Viena – 1439 m. spalio 27 d. Nesmelis prie Estergomo, Vengrija) – nuo 1438 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, nuo 1404 m. Austrijos hercogas Albrechtas V, nuo 1437 m. Čekijos karalius ir nuo 1438 m. Vengrijos karalius.
Kilęs iš Habsburgų dinastijos. Tėvas Albrechtas IV Austras, motina Joana Sofija Bavarė. Imperatoriaus Zigmanto I žentas. Žmona Čekijos ir Vengrijos princesė Elžbieta Liuksemburgietė. Vaikai:
Šiaurės Austrijoje žemvaldžių ginčams nagrinėti įsteigė teisėjų instituciją, kraštą padalijo į administracines sritis. Čekijoje kovojo su husitais, į karaliaus sostą kėlusiais Lenkijos valdovo Vladislovo III Varniečio brolio Kazimiero kandidatūrą. Jo užsienio politikos svarbiausias uždavinys buvo sustabdyti turkų veržimąsi. Vengrijoje per kovas su turkais susirgo dizenterija ir pakeliui į Vieną mirė.[1]
- Friedrich Kurz: Österreich unter K. Albrecht dem Zweyten. 2 Bände, Kupffer und Singer, Wien 1835.
- Bernd Schneidmüller, Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters. Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I. C. H. Beck, München 2003, ISBN 3-406-50958-4.
Vikiteka:
.svg)
.svg)
