Imperatorius Henrikas V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Henrikas V
Die deutschen Kaiser Heinrich V.jpg
Salijų dinastija
Gimė: 1086 m. rugpjūčio 11 d.
Mirė: 1125 m. kovo 23 d.
Utrechtas
Palaidotas: Špejerio katedra
Tėvas: Henrikas IV
Motina: Berta Savojietė
Sutuoktinis(-ė): Matilda Anglė
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1111-1125 m.
Pirmtakas: Henrikas IV
Įpėdinis: Lotaras III
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Vokietijos karalius
Valdė: 1099-1125 m.
Pirmtakas: Konradas II Italas
Įpėdinis: Lotaras III
Kiti titulai
Corona ferrea.png
Italijos karalius
Valdė: 1098-1125 m.
Pirmtakas: Konradas II Italas
Įpėdinis: Lotaras III
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Henrikas VVikiteka

Henrikas IV (vok. Heinrich IV, 1086 m. rugpjūčio 11 d. – 1125 m. kovo 23 d. Utrechtas) – 11111125 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1099–1125 m. Vokietijos karalius, 1098–1125 m. Italijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Salijų dinastijos, paskutinysis dinastijos atstovas Šventosios Romos imperijos soste. Tėvas imperatorius Henrikas IV, motina Berta Savojietė. Žmona Anglijos karaliaus Henriko I Boklerko duktė Matilda Anglė (1102–1167 m.), po jo mirties Anžu grafienė.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Henriko V antspaudas

1104 m. kilus konfliktui tarp tėvo ir Romos popiežiaus jis parėmė Bažnyčią, paėmė tėvą į nelaisvę ir privertė jį atsisakyti sosto. Tačiau popiežius Paskalis II atsisakė suteikti jam investitūros teisę.

Žygiais 1108 m. į Vengriją, 1109 m. į Lenkiją, 1110 m. į Bohemiją sustiprino savo padėtį šalyje. 1110 m. nužygiavo į Romą, privertė Paskalį II pripažinti jo teisę į investitūrą.

Vidaus politikoje rėmėsi ministerialais, dėl to kilo Vokietijos kunigaikščių nepasitenkinimas. Jų reikalavimu 1122 m. su popiežiumi Kalikstu II pasirašė kompromisinį Vormso konkordatą, kuriuo pripažino Bažnytinės investitūros, t. y. popiežiaus pirmumą. Imperatoriui pripažinta sprendžiamojo balso teisė, jei balsai pasiskirsto po lygiai.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Henrikas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 480 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gwatkin, H. M., Whitney, J. P. (ed) et al. The Cambridge Medieval History: Volume III. Cambridge University Press, 1926.
  • Norwich, John Julius. The Normans in the South 1016–1130. Longmans: London, 1967.
  • Egon Boshof: Die Salier. Stuttgart (u. a.) 2000, ISBN 3-17-016475-9.
  • Johannes Laudage: Die Salier. München 2006, ISBN 3-406-53597-6.
  • Bernd Schneidmüller /Stefan Weinfurter (Hrsg.): Salisches Kaisertum und neues Europa: die Zeit Heinrichs IV. und Heinrichs V., Darmstadt 2007, ISBN 3-534-20871-4.
  • Stefan Weinfurter: Herrschaft und Reich der Salier. Sigmaringen 1992, ISBN 3-7995-4131-4.
  • Gerold Meyer von Knonau: Jahrbücher des Deutschen Reiches unter Heinrich IV. und Heinrich V., 7 Bände, Duncker & Humblot, Berlin 1964, Nachdruck von 1890 bis 1909 (Unentbehrliches Monumentalwerk aus den Jahrbücher der Deutschen Geschichte, die Bände VI bis VII befassen sich mit dem Leben Heinrichs V.)
  • Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I.. München 2003, ISBN 3-406-50958-4.
  • Adolf Waas: Heinrich V. Gestalt und Verhängnis des letzten salischen Kaisers, München 1967

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Viduramžių genealogija