Imperatorius Pranciškus I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Pranciškus I
Martin van Meytens 006.jpg
Habsburgų dinastija
Gimė: 1708 m. gruodžio 8 d.
Nansi
Mirė: 1765 m. rugpjūčio 18 d. (56 metai)
Insbrukas
Sutuoktinis(-ė): Marija Teresė
Armoiries empereur Charles VII.svg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1745-1765 m.
Pirmtakas: Karolis VII
Įpėdinis: Juozapas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Pranciškus IVikiteka

Pranciškus I (1708 m. gruodžio 8 d. Nansi – 1765 m. rugpjūčio 18 d. Insbrukas) – Šv. Romos imperatorius (17451765).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Lotaringijos kunigaikščio Leopoldo sūnus. 1736 m. vedė erchercogienę ir Habsburgų palikimų paveldėtoją Šv. Romos imperatoriaus Karolio VI dukterį Mariją Teresę. 1737 m. atidavė Lotaringiją Stanislovui Leščinskiui mainais už Toskanos didžiąją kunigaikštystę (sutartis patvirtinta 1738 m. sudarant Vienos taiką, kuria baigtas Lenkijos įpėdinystės karas). Marijos Teresės įtakoje išrinktas Šv. Romos imperijos imperatoriumi. Mažai dalyvavo valstybės valdyme, buvo nustelbtas Marijos Teresės, stipresnės asmenybės. Pranciškaus ir Marijos Teresės palikuoniai vadinami Habsburgų Lotaringų linija.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pranciškus I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 718 psl.