Anžu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prancūzijos istorinė provincija:
Anjou
Šalis: Menas ir Luara
Vėliava: France anjou.svg
Tautos:
Laikotarpis: 870-1480 m.
Valstybės: Anžu grafystė
Miestai: Anžė
Map of Anjou.png

Anžu (pranc. Anjou – istorinė sritis Prancūzijos Šiaurės vakaruose. Beveik sutampa su Meno ir Luaros departamentu. Didžiausias miestas – Anžeras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Anžu grafystė.
Anžu kunigaikščių ir žemės herbas

Pirmojo tūkstantmečio pradžioje srityje gyveno galų gentis andegavai. Teritoriją valdė Romos imperija, vėliau Suasono domenas, Frankų valstybė (Neustrija), Frankų imperija.

Nuo 870 m., kai Orleano ir Anžero žemes pradėjo valdyti vikontas Ingelgeras, Anžu tapo grafyste. Iš Anžu grafų giminės prasidėjo trys garsios Europos dinastijos, vadinamos Anžu namais: Anglijos Plantagenetai, Anžu dinastija ir Valua Anžu dinastija. 1154 m. Anžu grafas tapo Anglijos karaliumi Henriku II, o Anžu – Anglijos valda. Vedybinių ryšių dėka Plantagenetai sukūrė milžinišką dinastinę Anžu imperiją, kuri valdė Angliją ir visą vakarinę Prancūziją.

1204 m. Pilypas II Augustas prijungė Anžu prie Prancūzijos. 12971328 m. ir nuo 1360 m. – Anžu kunigaikštystė. 1480 m. Liudvikas XI, išmirus tiesioginiams kunigaikštystės paveldėtojams, Anžu prijungė prie karaliaus domeno ir tapo viena iš Prancūzijos provincijų. Ja išbuvo iki 1790 m.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Anžu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 627 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]