Imperatorius Karolis VII

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Karolis VII
Charles VII, Holy Roman Emperor.PNG
Wittelsbach Arms.svg
Vitelsbachų dinastija
Gimė: 1697 m. rugpjūčio 6 d.
Briuselis
Mirė: 1745 m. sausio 20 d.
Miunchenas
Tėvas: Maksimilianas II Emanuelis
Motina: Teresė Kunigunda
Sutuoktinis(-ė): Sofija Karolina
Marija Amalija Austrė
Vaikai:

Pranciškus Liudvikas
Maksimiliana Marija
Marija Antonija Valpurgis
Teresė Benedikta Marija
Maksimilianas III Juozapas
Juozapas Liudvikas
Marija Ona Juozapa
Marija Juozapa Antonija

Armoiries empereur Charles VII.svg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1742–1745 m.
Pirmtakas: Imperatorius Karolis VI
Įpėdinis: Pranciškus I Steponas
Wappen Königreich Böhmen.png
Čekijos karalius
Valdė: 1741–1743 m.
Pirmtakas: Karolis II
Įpėdinis: Marija Teresė
Kiti postai
Wappen Deutsches Reich - Königreich Bayern (Grosses).jpg
Bavarijos kurfiurstas
Valdė: 1726-1745 m.
Pirmtakas: Maksimilianas II Emanuelis
Įpėdinis: Maksimilianas III Juozapas
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Karolis VIIVikiteka

Karolis VII (vok. Karl VII, 1697 m. rugpjūčio 6 d. Briuselis1745 m. sausio 20 d. Miunchenas) – 1742-1745 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1741–1743 m. Čekijos karalius Karolis III, 1726-1745 m. Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Imperatoriaus Karolio VII žmona Marija Amalija Austrė

Kilęs iš Vitelsbachų dinastijos. Tėvas Bavarijos kurfiurstas Maksimilianas II Emanuelis, tuo metu Ispanijos Nyderlandų vietininkas, motina Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Jono III Sobieskio duktė Teresė Kunigunda. 1700-1714 m., kai vyko Ispanijos įpėdinystės karas buvo išvežtas į Vieną, kur jį auklėjo jėzuitai.

1722 m. spalio 5 d. Vienoje vedė imperatoriaus Juozapo I ir Amalijos Vilhelminos fon Braunšveig-Liuneburg dukterį Mariją Amaliją Austrę (1701-1756 m.) Jiems gimė:

Ne santuokoje su Sofija Karolina gimė sūnus Pranciškus Liudvikas, Holšteino grafas (1723–1780 m.)

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

1717 m. vadovavo bavarams, kurie Šventosios Romos imperijos kariuomenės gretose kovojo su Turkija, pasižymėjo užimant Belgradą. 1731 m. protestavo prieš Pragmatinę sankciją, pagal kurią Austrijos sostas turėjo tekti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio VI vyriausiai dukteriai Marijai Teresei, tačiau vėliau ją pripažino.

1740 m. mirus Karoliui VI Karolis Albertas atnaujino savo pretenzijas ir 1741 m. sudarė sąjungą su Prancūzija ir Ispanija, kuri buvo nukreipta prieš Mariją Teresę. Joms padedant buvo išrinktas imperatoriumi. Kilo Austrijos įpėdinystės karas, Austrijos kariuomenė įsiveržė į Bavariją. Karolis Albertas tapo antiaustriškos koalicijos marionete. 1744 m. Prancūzijos ir Prūsijos pastangomis jam buvo grąžinta Bavarija.

Po Karolio VII mirties jo sūnus Maksimilianas III Juozapas buvo priverstas atsisakyti pretenzijų į imperatoriaus sostą.[1]

Imperatorius Karolis VII
Gimė: 1697 rugpjūčio 6 Mirė: 1745 sausio 20
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Maksimilianas II Emanuelis
Bavarijos kurfiurstas
1726–1745
Po to:
Makimilianas III Juozapas
Prieš tai:
Marija Teresė
Čekijos karalius
1741–1743
Po to:
Marija Teresė
Prieš tai:
Karolis VI
Armoiries empereur Charles VII.svg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Vokietijos karalius
(formaliai Romos karalius)

1742–1745
Po to:
Pranciškus I Steponas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Karolis VII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 471 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Genealogie des Hauses Wittelsbach. Verwaltung des Herzogs von Bayern (Schloß Nymphenburg), München 1996;
  • Adalbert Prinz von Bayern: Die Wittelsbacher. Geschichte unserer Familie. 2. Auflage, Prestel, München 1980, ISBN 3-7913-0476-3.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]