Karolis I (Austrija)
Karolis I (vok. Karl I, 1887 m. rugpjūčio 17 d. Persenbeugo pilis, Žemutinė Austrija – 1922 m. balandžio 1 d. Kvinta do Monte, Madeira) – 1916-1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Kilęs iš Habsburgų Lotaringų dinastijos. Imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I sūnėnas. Tėvas kunigaikštis Otonas Pranciškus, motina Marija Žozefa Vetin. Žmona Zita iš Parmos Burbonų (1892-1989 m.). Vaikai: Otonas (g. 1912 m.), Adelheida (1914-1971 m.), Robertas (1915-1996 m.), Karolis Liudvikas (1918-2007 m.), Rudolfas (g. 1919 m.), Šarlota (1921-1989 m.), Elžbieta (1922-1993 m.)
Tapo įpėdiniu po 1914 m. birželio 28 d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą Pranciškų Ferdinandą, kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.
Valdymo pradžioje pradėjo slaptas derybas su Prancūzija dėl Austrijos-Vengrijos pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo, kurios žlugo dėl jo nenoro atsisakyti Italijos reikalaujamų teritorijų. Deryboms išaiškėjus jas neigė, kol Prancūzijos spauda nepaskelbė jo pasirašytų laiškų. Dėl nacionalinių judėjimų Austrijos-Vengrijos dualistinei monarchijai ėmus irti, 1918 m. lapkričio 11 d. atsisakė dalyvavimo valstybės valdyme, bet ne sosto. 1919 m. kovo mėn. emigravo į Šveicariją. Vengrų monarchistų skatinamas 1921 m. du kartus nesėkmingai mėgino atgauti Vengrijos sostą.
Mirė nuo plaučių uždegimo. 2004 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju. [1]
|
Karolis I (Austrija)
|
||
| Prieš tai: Pranciškus Juozapas I |
Habsburgų giminės galva 1916–1922 |
Po to: Otto Habsburg |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Karolis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 468 psl.
Literatūra [taisyti]
- Peter Broucek. Karl I. (IV.). Der politische Weg des letzten Herrschers der Donaumonarchie. Boehlau, Wien. 1997, ISBN 3-205-98737-3
- Gordon Brook-Shepherd: Um Krone und Reich. Die Tragödie des letzten Habsburgerkaisers. Molden, Wien 1968
- Nathan Cochran: Der Diener Gottes Karl aus dem Hause Österreich. Eine Kurzbiografie. Buch als PDF-Datei
- August Demblin. Hrsg. u. bearb. von Alexander Demblin: Minister gegen Kaiser. Aufzeichnungen eines österreichisch-ungarischen Diplomaten über Außenminister Czernin und Kaiser Karl. Böhlau, Wien 1997, ISBN 3-205-98762-4
- Eva Demmerle: Kaiser Karl I. "Selig, die Frieden stiften …"; die Biographie. Amalthea, Wien 2004, ISBN 3-85002-521-7
- Erich Feigl (Hrsg.): Kaiser Karl. Persönliche Aufzeichnungen, Zeugnisse und Dokumente. Amalthea, Wien 1984, ISBN 3-85002-179-3
- Josef Gelmi: Der letzte Kaiser. Karl I. (1887–1922) und Tirol. Tyrolia, Innsbruck – Wien 2004, ISBN 3-7022-2619-2
- Elisabeth Kovàcs: "Untergang oder Rettung der Donaumonarchie?" Böhlau, Wien 2004, 2 Bände, ISBN 3-205-77237-7 und ISBN 3-205-77238-5
- Anton Lehár. Hrsg. von Peter Broucek: Erinnerungen. Gegenrevolution und Restaurationsversuche in Ungarn 1918–1921. Verlag für Geschichte und Politik, Wien 1973, ISBN 3-7028-0069-7
- Heinz von Lichem: Karl I. Ein Kaiser sucht den Frieden; Bilddokumentation. Tyrolia, Innsbruck – Wien 1996, ISBN 3-7022-1993-5
- Jan Mikrut (Hrsg.): Kaiser Karl I. (IV.) als Christ, Staatsmann, Ehemann und Familienvater. Dom Verlag, Wien 2004, ISBN 3-85351-188-0
- Friedrich Oberkofler: Von Gottes Gnaden. Kaiser Karl von Österreich und König von Ungarn. fe-Medienverlag, Kissleg 2006, ISBN 3-939684-00-7
- Heinz Rieder: Kaiser Karl. Der letzte Monarch Österreich-Ungarns 1887–1922. Callwey, München 1981, ISBN 3-7667-0596-2
- Gordon Shepherd: Karl der Erste. Des Reiches letzter Kaiser. 1968
- Hans Karl Zessner-Spitzenberg: Kaiser Karl. Lins, Feldkirch 1953 Buch als PDF-Datei
Nuorodos [taisyti]
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||