Imperatorius Henrikas II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Henrikas II
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Heinrich II und Kunigunde.JPG
Henrikas II ir Kunigunda
Armoiries Saxe.svg
Liudolfingų dinastija
Gimė: 973 m. kovo 6 d.
Bad Abachas, Bavarija
Mirė: 1024 m. liepos 13 d.
Getingenas
Palaidotas: Bambergas
Sutuoktinis(-ė): Kunigunda Liuksemburgietė
Holy Roman Empire crown dsc02909.jpg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1002 m. - 1024 m. (~22 metai)
Pirmtakas: Imperatorius Otonas III
Įpėdinis: Imperatorius Konradas II
Corona ferrea.png
Italijos karalius
Valdė: 1004 m. - 1024 m. (~20 metų)
Pirmtakas: Arduinas
Įpėdinis: Imperatorius Konradas II
Kiti titulai
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Bavarijos hercogas
Valdė: 995 m. - 1004 m. (~9 metai)
Pirmtakas: Henrikas II Bavaras
Įpėdinis: Henrikas V Bavaras
Bavarijos hercogas
Valdė: 1009 m. - 1017 m. (~8 metai)
Pirmtakas: Henrikas V Bavaras
Įpėdinis: Henrikas V Bavaras
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Henrikas IIVikiteka

Henrikas II Šventasis (vok. Heinrich II der Heillige, 973 m. kovo 6 d. Bad Abachas, Bavarija1024 m. liepos 13 d. Pfalc Grone prie Getingeno, Saksonija) – 1002-1014 m. Rytų frankų (Teutonų karalystės) karalius, 1014-1024 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 9951004 m. ir 10091017 m. Bavarijos hercogas Henrikas IV.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šventoji Romos imperija X amžiuje

Paskutinis iš Saksonijos Otonų Ludolfingų dinastijos. Bavarijos hercogo Henriko II sūnus. Žmona Kunigunda Liuksemburgietė, vaikų neturėjo.

Po tėvo mirties paveldėjo Bavarijos hercogystę. 1001 m. Otoną III lydėjo į Italiją, kur imperatoriaus ryžto dėka buvo išvengta romiečių sukilimo. Italijoje netikėtai mirus Otonui III užvaldė jo regalijas ir nužudė tikrąjį pretendentą Ekhartą Meisenietį. Karaliumi tapo daugiausia Mainco arkivyskupo Vigilio pastangomis, nes jo kandidatūrai priešinosi Vokietijos diduomenė.

1003-1018 m. kovėsi su Lenkijos karaliais. Boleslovas I Narsusis padėjo Henriko broliui Brunui, siekusiam Bavarijos karūnos, bet buvo sumuštas. Bavarijos hercogu Henrikas paskyrė žmonos brolį Henriką Liuksemburgietį.

Italams išsirinkus savo karalių išžygiavo į Italiją, 1004 m. numalšino savo priešininkus Lombardijoje ir privertė jį vainikuoti geležine Italijos karaliaus karūna. Per žygį į Romą 1014 m. vasario 14 d. gavo imperatoriaus titulą. Padėjo popiežiui Benediktui VIII kovoti su Bizantija Apeninų pusiasalio pietuose.

Tramdydamas pasaulietinių kunigaikščių savarankiškumą rėmėsi abatais ir vyskupais, kurie šie tapo teritorijų valdytojais, atskaitingais karaliui. 1012 m. įsteigė Bambergo vyskupiją, kuri virto vienu svarbiausių viduramžių Vokietijos meno ir kultūros centrų.[1] 1146 m. popiežius Klemensas II jį kanonizavo, šventė liepos 13 d. Vienintelis kanonizuotas Vokietijos valdovas.

Imperatorius Henrikas II
Gimė: 972 Mirė: 1024
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Henrikas II Bavaras
Holy Roman Empire Arms-single head.svg
Bavarijos hercogas
995–1004
Po to:
Henrikas V Bavaras
Prieš tai:
Arduinas
Corona ferrea.png
Italijos karalius
1004–1024
Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Konradas II
Laisvas
Paskutinis titulo turėtojas
Otonas III
Vokietijos karalius
1002–1024

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Imperatorius Henrikas II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 479 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Thietmar von Merseburg: Chronik (Ausgewählte Quellen zur Deutschen Geschichte des Mittelalters. Freiherr-vom-Stein-Gedächtnisausgabe, Bd. 9), Neu übertragen und erläutert von Werner Trillmich, Darmstadt 1957 (mehrere Neuauflagen).
  • Die Urkunden Heinrichs II. und Arduins (Heinrici II. et Arduini Diplomata), herausgegeben von Harry Bresslau, Hermann Bloch, Robert Holtzmann u. a., Hannover 1900–1903 (Nachdruck 2001).
  • Johann Friedrich Böhmer, Theodor Graff: Regesta Imperii II, 4. Die Regesten des Kaiserreiches unter Heinrich II., Wien u. a. 1971.
  • Siegfried Hirsch: Jahrbücher des Deutschen Reiches unter Heinrich II., 3 Bde, Berlin 1862–75.
  • Klaus Guth: Kaiser Heinrich II. und Kaiserin Kunigunde – das heilige Herrscherpaar. Leben, Legende, Kult und Kunst, 2. Aufl., Petersberg 2002.
  • Stefan Hess: Zwischen Verehrung und Versenkung. Zum Nachleben Kaiser Heinrichs II. in Basel, in: Basler Zeitschrift für Geschichte und Altertumskunde 102 (2002), S. 83–143.
  • Josef Kirmeier, Bernd Schneidmüller, Stefan Weinfurter, Evamaria Brockhoff (Hrsg.): Heinrich II. 1002–1024, Katalog zur Bayerischen Landesausstellung 2002. Augsburg 2002, ISBN 3-927233-82-X.
  • Carl Pfaff: Kaiser Heinrich II. Sein Nachleben und Kult im mittelalterlichen Basel, Basler Beiträge zur Geschichtswissenschaft, Bd. 89, Basel/Stuttgart 1963.
  • Wolfgang F. Reddig: Kaiser Heinrich II., Leben, Zeit und Welt, Bamberg 2002, ISBN 3-933469-10-4.
  • Bernd Schneidmüller: Otto III. – Heinrich II.: eine Wende?, Sigmaringen 1997, ISBN 3-7995-4251-5.
  • Stefan Weinfurter: Heinrich II., in: Bernd Schneidmüller/Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I., München 2003, ISBN 3-534-17585-9.
  • Stefan Weinfurter: Heinrich II. (1002–1024). Herrscher am Ende der Zeiten, Regensburg 2002, ISBN 3-7917-1654-9.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]