Balstogės apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balstogės apskritis
lenk. Powiat białostocki
POL powiat białostocki flag.svg POL powiat białostocki COA.svg
POL powiat białostocki map.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centras: Balstogė
Gyventojų (2005): 139 434
Plotas: 2 984,64 km²
Tankumas (2005): 47 žm./km²
Teritorijos kodas: BIA
Tinklalapis: www.powiatbialostocki.pl/
Apie 1807–1939 m. egzistavusią apskritį žr. Balstogės apskritis (1807-1939).
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Balstogės rajonas.

Balstogės apskritis (lenk. Powiat białostocki) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras Balstogės miestas. Apskritis ribojasi su Bielsko, Hainuvkos, Lomžos, Monkų, Sokulkos, Mazovijos Vysokio, Zambruvo apskritimis ir Gudija. Apskrityje yra 15 valsčių.

Apskrities valsčiai[taisyti | redaguoti kodą]

Apskrityje yra 15 valsčių:

Valsčius Rūšis Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras
Lapių valsčius miesto-kaimo 127,6 23 132 Lapiai
Juchnoveco Košcelnių valsčius kaimo 172,1 13 421 Juchnovec Košcelnai
Choroščo valsčius miesto-kaimo 163,5 12 957 Choroščas
Vasilkuvo valsčius miesto-kaimo 127,2 12 790 Vasilkuvas
Supraslio valsčius miesto-kaimo 188,0 12 780 Supraslis
Čarna Bialostockos valsčius miesto-kaimo 206,5 11 692 Čarna Bialostocka
Zabluduvo valsčius miesto-kaimo 339,8 8 451 Zabluduvas
Dobžinevo Dužės valsčius kaimo 160,7 7 933 Dobžinevo Duže
Michalovo valsčius miesto-kaimo 409,2 7 263 Michalovas
Tikocino valsčius miesto-kaimo 207,3 6 477 Tikocinas
Grudeko valsčius kaimo 430,6 5 740 Grudekas
Turošno Košcelnos valsčius kaimo 140,3 5 348 Turošn Košcelna
Pošvientnės valsčius kaimo 114,3 3 761 Pošvientne
Zavadų valsčius kaimo 112,7 3 014 Zavadai
Suražo valsčius miesto-kaimo 76,6 2 038 Suražas

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. visas šias žemes, išskyrus dabartinio Zavadų valsčiaus žemes, užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. vakarinė apskrities dalis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos vakarinė apskrities dalis priklausė Palenkės vaivadijai, o rytinė Trakų vaivadijai ir Naugarduko vaivadijai.[3][4] Nuo 1569 m. iki 1795 m. vakarinė apskrities dalis buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose, o rytinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijos ir Naugarduko vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. vakarinė dalis priklausė Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, 18071842 m. Rusijos imperijos, Balstogės sričiai. Rytinė dalis 17951796 m. Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. Gardino gubernijai. 1842 m. prie Gardino gubernijos prijungta ir Balstogės sritis. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės sričiai. 19411945 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. dalis apskrities valsčių priklausė Lapių apskričiai. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 2001 m. rugsėjo 20 d. pradėtas naudoti Balstogės apskrities herbas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 1921 m. lenkų atlikto surašymo duomenis apskrityje gyveno 186,754 žmonės, iš kurių: 129,691 (69,4%) lenkai, 47,048 (25,2%) žydai, 6,016 (3,2%) gudai, 2,043 (1,1%) vokiečiai, 1,784 (1,0%) rusai, 56 lietuviai, 49 rusėnai, 22 latviai, 16 čekai, 5 estai, 5 prancūzai, 4 anglai, 3 serbai, 2 amerikiečiai, 2 rumunai, 1 jugoslavas, 1 slovakas, 1 šveicaras, 1 italas ir 4 nenurodė tautybės.

Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 139 434 100% 70 580 50,6% 68 854 49,4%
Miestai 50 227 100% 25 843 51,5% 24 384 48,5%
Kaimai 89 207 100% 44 737 50,1% 44 470 49,9%

Pagal 1921 m. atlikto surašymo duomenis apskrityje buvo 113 491 (60,8%) katalikų, 51 087 (27,4%) judaistų, 18 295 (9,8%) stačiatikių, 3 347 (1,8%) protestantų, 415 graikų katalikų, 33 baptistų, 20 musulmonų, 5 adventistai, 4 pagonys, 3 armėnų tikėjimo ir 54 nenurodė tikėjimo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]