Augustavo apskritis
| Augustavo apskritis lenk. powiat Augustowski |
|||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||
 |
|||||||
| Valstybė: |  Lenkija |
||||||
| Vaivadija: |  Palenkės vaivadija |
||||||
| Administracinis centras: | Augustavas | ||||||
| Vadovas: | Franciszek Wiśniewski | ||||||
| Gyventojų : | 58 871 | ||||||
| Plotas: | 1 658 km² | ||||||
| Tankumas : | 36 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis: | www.augustowski.home.pl/ | ||||||
 Vikiteka: |
Augustavo apskritisVikiteka | ||||||
-
- Apie 1840-1939 m. egzistavusią apskritį žr. Augustavo apskritis (1840-1939);
- Apie 1940-1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Augustavo rajonas.
Augustavo apskritis (lenk. powiat Augustowski) yra Palenkės vaivadijoje, Lenkijoje. Apskritį sudaro 7 valsčiai: Augustavo, Barglavo, Liepinės, Naujinės, Plaskų, Štabino ir Augustavo miestas. Apskritis ribojasi su Grajevo, Monkų, Sokulkos, Seinų, Suvalkų apskritimis ir Gudija.[1] Apskrityje yra katalikų Augustavo Dievo Motinos Lenkijos karalienės dekanatas, Liepinės dekanatas ir Augustavo Šv. Apaštalo Bartalomiejaus dekanatas.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. didelė dalis dabartinės apskrities žemių priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. Nuo XVI a. iki geležinkelių nutiesimo per apskritį ėjo Stepono Batoro vandens kelias ir Apleistasis kelias. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837-1866 m. Augustavo gubernijai, 1867-1915 m. Suvalkų gubernijai. Per 1831 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė I Augustavo kavalerijos pulkas. Per 1863 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė III Augustavo sukilėlių korpusas. Nuo 1915 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai.
Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį beveik visa dabartinės apskrities teritorija buvo priskirta Lietuvos Respublikai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje egzistavo šie valsčiai: Pruskos valsčius ir Rudos-Pruskos valsčius. Apskrities valsčius sudaro dalis 1956-1975 m. egzistavusios Dambravos apskrities valsčiai. 1939-1941 m. veikė Augustavo rajonas, kuris priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR. 1941-1945 m. priklausė Trečiajam reichui. 1944 m. balandžio 20 d. įkurta rezistencinė Armijos Krajovos Augustavo apygarda. 1945 m. liepos mėnesį Raudonosios armijos ir NKVD būriai įvykdė operaciją Augustavo gaudynės, kurios metu buvo suiminėjami, žudomi ir tremiami vietiniai gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1968-1973 m. apskrityje veikė Trojankos nusikaltėlių grupė. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.
Gyventojai [taisyti]
Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 58871 | 100% | 30013 | 50,98% | 28858 | 49,02% |
| Miestai | 32855 | 100% | 17365 | 52,85% | 15490 | 47,15% |
| Kaimai | 26016 | 100% | 12648 | 48,62% | 13368 | 51,38% |
Tautinė ir religinė sudėtis [taisyti]
Pagal 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 62 384 žmonės, o tautinė sudėtis buvo tokia:[2]
- Lenkai - 94,4% (58 896);
- Žydai - 4,5% (2 789);
- Rusai - 0,9% (531);
- Gudai - 0,1% (92);
- Vokiečiai - 0,1% (42);
- Lietuviai - 0,01% (11);
- Kiti - 0,03% (23).
Religinė sudėtis buvo tokia:
- Katalikai - 90,4% (56 400);
- Judėjai - 6,5% (4 036);
- Sentikiai - 1,5% (932);
- Stačiatikiai - 1,1% (683);
- Protestantai - 0,5% (289);
- Kiti - 0,06% (40).
Administracinis suskirstymas [taisyti]
Apskritis sudaryta iš 7 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Valsčiaus centras |
| Augustavas | miesto | 80.9 | 30,054 | |
| Augustavo valsčius | kaimo | 266.5 | 6,675 | Augustavas * |
| Barglavo valsčius | kaimo | 187.6 | 5,783 | Barglavas |
| Liepinės valsčius | miesto-kaimo | 184.4 | 5,660 | Liepinė |
| Štabino valsčius | kaimo | 361.8 | 5,449 | Štabinas |
| Naujinės valsčius | kaimo | 203.8 | 2,790 | Naujinė |
| Plaskų valsčius | kaimo | 373.2 | 2,555 | Plaskai |
| * nepriklauso valsčiui | ||||
Vietovė [taisyti]
Didelė dalis apskrities driekiasi Augustavo lygumoje, pietinėje dalyje glūdi dalis Sokulkos aukštumos ir Bebro upės žemuma, o vakaruose plyti Mozūrijos ežerynui priklausantis Elko ežerynas.
Simboliai [taisyti]
Augustavo apskrities herbas ir vėliava buvo sukurti 2001 metais. Jų simbolika turi atitinkamas reikšmes:
- Auksinė kunigaikščio karūna vaizduoja Augustavo miesto herbą.
- Mėlyna spalva simbolizuoja Augustavo krašto dangų ir gausybę apskrities ežerų.
- Sidabrinė banga simbolizuoja Augustavo kanalą ir apskrities upes.
- Žalia spalva simbolizuoja Augustavo apskrities miškų ir pievų platybes.[3][4]
Transportas [taisyti]
Keliai [taisyti]
Nacionaliniai ir vietinės reikšmės keliai einantys per apskrities teritoriją:
- Valstybinis kelias Nr.
(Budziskas - Kudova-Zdroj); - Valstybinis kelias Nr.
(Dolna Grupa - Aradnykai); - Valstybinis kelias Nr.
(Varšuva - Augustavas); - Vaivadijos kelias Nr.
(Račkos - Lipščanai); - Vaivadijos kelias Nr.
(Sokulka - Liepinė).
Apskrityje yra 56 keliai, kurių bendras ilgis 453 kilometrai.[5] Šalia Augustavo miesto buvo suplanuotas statyti Augustavo aplinkelis, bet dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai jis nebuvo pradėtas statyti.
Geležinkeliai [taisyti]
Per apskrities teritoriją eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka - Suvalkai). Traukiniai stoja: Ščepkuose, Bliznoje, Augustavo Porte, Augustave, Balinkoje, Jastšembnoje ir Ostrovių Bebre.
Apskrities gamta [taisyti]
Apskrityje yra dalis Augustavo girios, Augustavo miškų bendrijos, Augustavo girininkijos ir Plaskų girininkijos. Apskrityje teka Bebro, Bliznos, Dumblės, Juodosios Ančios, Mėtos, Rospudos ir Ščeberkos upės bei Augustavo ir Bistros kanalai.
Gamtos apsauga [taisyti]
| Apsaugos forma | Skaičius | Ha | Km2 | % |
|---|---|---|---|---|
| Nacionaliniai parkai | 2 | 9 422,4 | 94,22 | 5,68% |
| Draustiniai | 10 | 3 570,5 | 35,71 | 3,22% |
| Saugomos kraštovaizdžio teritorijos | 4 | 101 380,0 | 1013,80 | 61,10% |
| Ekologinė sritis | 16 | 37,3 | 0,37 | 0,02% |
| Kitos formos | 3 603,3 | 36,03 | 2,17% | |
| Iš viso | 110 806,9 | 1108,07 | 66,76% |
Augustavo apskrityje yra šie gamtos saugomi objektai:[7]
Saugomos kraštovaizdžio teritorijos:
- Bebro slėnis I (Dolina Biebrzy I);
- Rospudos slėnis (Dolina Rospudy);
- Raigardo ežerai (Jeziora Rajgrodzkie);
- Augustavo girios ir ežerai (Puszcza i Jeziora Augustowskie).
- Bžozovų Grondo draustinis;
- Glinkų draustinis;
- Kaleitų ežero draustinis;
- Kalino ežero draustinis;
- Kozi Rineko draustinis;
- Kurianskių Bagno draustinis;
- Malų Boreko draustinis;
- Perkučo draustinis;
- Senosios Rūdos draustinis;
- Starožino draustinis.
Taip pat yra 16 ekologinių ir virš 70 gamtos paminklų.
Ežerai [taisyti]
- Augustavo Rospudas (1,04 km²);
- Baltis (4,8 km²);
- Blizna (2,385 km²);
- Dumbliai (0,78 km²);
- Jalovas (1,9-2,25 km²);
- Kaleitai (1,597 km²);
- Kalinas (2,84 km²);
- Mėta (4 km²);
- Mikaševas (1,28 km²);
- Panievas;
- Sainas (5,22 km²);
- Sirvas (4,385-4,603 km²);
- Studzieničnė (2,501 km²).
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ http://www.podlaski.strazgraniczna.pl/plaska.htm
- ↑ 1921 m. gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ http://bip.st.augustow.wrotapodlasia.pl/stat_pow.htm
- ↑ http://www.augustowski.home.pl/index.php?option=com_content&view=article&id=126&Itemid=219
- ↑ http://pzd-augustow.pbip.pl/?event=informacja&id=20
- ↑ http://www.stat.gov.pl/bdl/app/strona.html?p_name=indeks
- ↑ http://crfop.gdos.gov.pl/
|
||||||||||
