Liublinas

Koordinatės: 51°14′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 51.23333°š. pl. 22.56667°r. ilg. / 51.23333; 22.56667 (Liublinas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liublinas
lenk. Lublin
            
Liublino panorama
Liublinas
Liublinas
51°14′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 51.23333°š. pl. 22.56667°r. ilg. / 51.23333; 22.56667 (Liublinas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Apskritis Liublino apskritis
Įkūrimo data 1283 m.
Gyventojų (2014 m.[1]) 343 598
Plotas 147,47 km²
Tankumas (2014 m.[1]) 2 330 žm./km²
Pašto kodas 20-001 iki 20-999
Tinklalapis http://www.um.lublin.pl/
Vikiteka Liublinas

Liùblinas [2] (lenk. Lublin) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos centras. Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liublinas – vienas seniausių Lenkijos miestų. 1474 m. jis tapo vaivadijos centru, nuo 1578 m. – tribunolo būstinė. 1569 m. jame pasirašyta Liublino unija. 1795 m. miestas pateko Austrijos, o 1815 m. (po Vienos kongreso) – Rusijos valdžion. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos ir Liublino apskrities centras.[3]

1918 m. jame buvo laikinoji Lenkijos socialistų vyriausybė. 1941 m. nacių Vokietija Liublino priemiestyje Maidaneke įrengė koncentracijos stovyklą.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Lublin. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 421 psl. (lenk.)