Balstogės getas
Balstogės getas (lenk. Getto w Białymstoku, vok. Ghetto Bialystok, jid. ביאַליסטאָקער געטאָ; Bialistoker geto) – II pasaulinio karo metu, 1941 m. liepos 26 d. Balstogės mieste įkurtas žydų getas. Getas buvo įkurtas miesto centre ir padalintas pusiau Bialos upės. Iš viso jame gyveno nuo 40 000 iki 60 000 gyventojų, suvarytų iš paties miesto ir aplinkinių vietovių. Getas pradėtas likviduoti 1943 m. rugpjūčio 16 d., dėl to prasidėjo Balstogės geto sukilimas. Didžioji dalis geto gyventojų buvo nužudyti vietoje arba išvežti į Maidaneko ir Treblinkos koncentracijos stovyklas.
Geto istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1941 m. birželio 28 d. įvyko pirmasis pogromas prieš žydus, kai buvo sudeginta Balstogės Didžioji sinagoga su joje buvusiais nuo 800 iki 1000 žmonių. Tą dieną iš viso buvo nužudyta apie 5,000 žydų. 1941 m. birželio 30 d. mieste lankėsi Heinrich Himmler ir pareiškė, kad mieste yra didelis pavojus dėl galimų sovietinių partizanų veiklos, kuriems galimai padeda vietos žydų bendruomenė. 1941 m. liepos 26 d. buvo įkurtas getas, kurio gyventojai buvo priversti dirbti tekstilės ir šaudmenų gamyklose. 1943 m. vasario 5-12 d. buvo išvežta apie 10,000 geto gyventojų į Treblinkos koncentracijos stovyklą. 1943 m. rugpjūčio 16 d. prasidėjo geto likvidacija, dėl kurios kilo porą dienų trukęs Balstogės geto sukilimas. Po sukilimo visi likę žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas ir tik keliems šimtams žmonių pavyko pabėgti ir išgyventi holokaustą. 1944 m. rugpjūtį į miestą įžengė Raudonoji armija.