Balstogės Branickių rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Branickių rūmai
Branickių rūmai Balstogėje
Branickių rūmai Balstogėje
Vieta Balstogė
Įkurtas 1691-1697 m. ir 1728-1752 m.
Rūmų stilius vėlyvasis barokas
Bajorų giminės Branickiai
Commons-logo.svg Vikiteka: Balstogės Branickių rūmai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Balstogės Branickių rūmai (lenk. Pałac Branickich w Białymstoku) - rūmai esantys Balstogės mieste, pastatyti XIX a. pradžioje Abiejų Tautų respublikos etmono Jano Klemenso Branickio užsakymu. XIX a. rūmai su savo parkais, sodais ir skulptūromis buvo vadinami Lenkijos versaliu (Versailles de la Pologne) ir Palenkės versaliu (Versailles de la Podlachie).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji mediniai pastatai šioje vietovėje priklausė Raczkowicz šeimai. XVI a. šios valdos atiteko Petrui Viesiolovskiui, kurio užsakymu buvo pastatyti gotikinių ir renesansinių architektūros elementų dviejų aukštų rūmai. Rūmų architektas buvo Hiobas Bretfusas. 1637 m. vaikų neturėjęs Kristupas Viesiolovskis paliko šias valdas valstybei. Už nuopelnus kare su švedais šios valdos buvo dovanotos Stefanui Čarneckiui, kuris po savo mirties paliko šiuos rūmus savo dukrai Kotrynai Aleksandrai, Lenkijos dvaro maršalkos Jano Klemenso Branickio žmonai. Rūmų rekonstrukciją pradėjo etmono tėvas Stefanas Mikalojus Branickis, kurio užsakymu 1691-1697 m. rūmai buvo praplėsti ir rekonstruoti barokiniu architektūros stiliumi. Rūmų rekonstrukcijai vadovavo olandų architektas Tilmanas Gamerietis. 1728 m. prancūziškoje aplinkoje užaugusio etmono Jano Klemenso Branickio ir jo žmonos Izabelos Poniatovskos užsakymu prasidėjo naujų rūmų statybos, kurie buvo statomi pagal to meto prancūziškas meno ir architektūros tendencijas. Rūmų rekonstrukcijai vadovavo vokiečių architektas Johanas Sigmundas Deibelis. Rekonstrukcijos metu rūmai buvo praplėsti, pastatyti bokšteliai, atnaujintas rūmų fasadas, pagal prancūzišką modelį pagrindinis rūmų pastatas buvo sujungtas su pagalbiniais pastatais. Po architekto Johano Deibelio mirties 1750 m. jo darbus perėmė lenkų architektas Jakubas Fontana, kuris buvo rūmų vestibiulio autorius. Rūmų interjerą dekoravo Simonas Čechovičius, Augustinas Mirys ir Jean-Baptiste Pillement. Apie 1771 m. šalia rūmų buvo pastatyti Balstogės Branickių rūmų svečių namai. Rūmuose buvo rengiami teatrai, opera ir baletas. Rūmuose lankydavosi daug svečių iš kurių žymiausi buvo karaliai Augustas II, Augustas III, Stanislovas Augustas Poniatovskis, Imperatorius Juozapas II, Rusijos imperijos caras Pavelas I ir Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. Pagal etmono testamentą rūmai atiteko jo žmonai Izabelai Poniatovskai. 1802 m. rūmus perėmė Prūsijos karalystė, o nuo 1807 m. Rusijos imperijos caras Aleksandras I. 1920 m. vasarą rūmuose buvo įsikūręs Lenkijos bolševikų komitetas. Per II pasaulinį karą buvo sunaikinta apie 70 % rūmų. 1946-1960 m. rūmai buvo atstatinėjami. Atstatinėjimo darbams vadovavo architektas Stanisław Bukowski. Nuo 1950 m. rūmuose veikia Balstogės Medicinos universitetas. 1958 m. gruodžio 1 d. rūmai buvo įtraukti į Palenkės vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Koordinatės:53°07′50″N 23°09′53″E / 53.13056°N 23.16472°E / 53.13056; 23.16472