Hainuvkos apskritis
| Hainuvkos apskritis lenk. Powiat hajnowski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras | Hainuvka | ||||||
| Gyventojų | 48 664 | ||||||
| Plotas | 1 623,65 km² | ||||||
| Tankumas | 30 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | BHA | ||||||
| Tinklalapis | www.powiat.hajnowka.pl/ | ||||||
- Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Hainuvkos rajonas.
Hainuvkos apskritis (lenk. Powiat hajnowski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras – Hainuvkos miestas. Apskritis ribojasi su Balstogės, Bielsko, Semiatičės apskritimis ir Gudija. Apskrityje yra 9 valsčiai.
Apskrities valsčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apskrityje yra 9 valsčiai:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Hainuvka | miesto | 21,3 | 22 072 | |
| Bialoviežos valsčius | kaimo | 203,2 | 2 691 | Bialovieža |
| Čeremchos valsčius | kaimo | 96,7 | 3 644 | Čeremcha |
| Čižų valsčius | kaimo | 134,2 | 2 528 | Čižai |
| Dubičės Cerkevnės valsčius | kaimo | 151,2 | 1 871 | Dubiče Cerkevnė |
| Hainuvkos valsčius | kaimo | 293,2 | 4 273 | Hainuvka * |
| Kleščelės valsčius | miesto-kaimo | 142,6 | 2 894 | Kleščelė |
| Narevo valsčius | kaimo | 339,5 | 4 138 | Narevas |
| Narevkos valsčius | kaimo | 339,5 | 4 019 | Narevka |
| * nepriklauso valsčiui | ||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XII–XIV a. iki 1513 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki Liublino unijos – Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė apskrities dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė ir pietvakarinė dalis 1569–1795 m. buvo ATR Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė apskrities dalis 1795–1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė apskrities dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Balstogės srities. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR Bresto sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. XXI a. pradžioje pradėtas naudoti dabartinis herbas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 48 664 | 100% | 24 982 | 51,3% | 23 682 | 48,7% |
| Miestai | 23 678 | 100% | 12 450 | 52,6% | 11 228 | 47,4% |
| Kaimai | 24 986 | 100% | 12 532 | 50,2% | 12 454 | 49,8% |
Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||
