Trianono sutartis
Trianono sutartis – viena iš Versalio sistemos sutarčių, pasirašyta 1920 m. birželio 4 d. Versalyje su Vengrija, kuri buvo Austrijos-Vengrijos, pralaimėjusios Pirmąjį pasaulinį karą, dalis[1]. Iš pradžių buvo delsiama derėtis dėl taikos su vengrais dėl Antantės nenoro derėtis su Belos Kuno vadovaujamu komunistiniu režimu ir vėliau šalyje įsigalėjusio nestabilumo, Rumunijai okupavus sostinę Budapeštą[2].
Sutarties sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vengrija Trianono taikos sutartimi įsipareigojo atiduoti Transilvaniją ir didelę dalį Banato Rumunijai, Kroatiją-Slavoniją ir dalį Banato Serbų, kroatų ir slovėnų karalystei, Slovakiją ir Užkarpatę Čekoslovakijai, Burgenlandą Austrijai ir Fiumės miestą Italijai. Prarastoji teritorijos dalis sudarė du trečdalius Vengrijos teritorijos, joje gyveno du trečdaliai gyventojų. Be to, pagal sutartį Vengrija turėjo sumažinti kariuomenę iki 35 tūkst. karių vidaus tvarkai palaikyti ir valstybės sienoms saugoti bei mokėti reparacijas nugalėjusioms šalims[3].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Trianono-taika-96758 Nuoroda tikrinta 2020-11-20
- ↑ https://www.britannica.com/event/Treaty-of-Trianon Nuoroda tikrinta 2020-11-20
- ↑ https://kafkadesk.org/2018/12/05/hungary-why-is-the-trianon-treaty-so-controversial/ Nuoroda tikrinta 2020-11-20
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |