Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°35′49″š. pl. 23°12′00″r. ilg. / 55.596912°š. pl. 23.20012°r. ilg. / 55.596912; 23.20012

Tytuvenu regioninis parkas.png
Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčia
1. Tytuvėnai, Šventųjų laiptų koplyčia.JPG
Savivaldybė Kelmės rajonas
Gyvenvietė Tytuvėnai
Adresas Maironio g. 2A
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1778 m.
Stilius barokas

Tytuvėnų Kristaus laiptų (Šventųjų laiptų) koplyčia (pilnas pavadinimas: Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio Kančios laiptų, Kristaus laiptų, Šventųjų laiptų koplyčia) stovi Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio teritorijoje. Viena iš Tytuvėnų regioninio parko lankytinų vietų.[1] Koplyčia nuo 1996 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 21849).[2] Garsėja laiptais, skirtais maldininkams pakilti į koplyčią keliais. Koplyčia Tytuvėnuose įrengta pagal Romos „Sancta Sanctorum“ (Šventųjų laiptų) koplyčios prie Laterano Šv. Jono bazilikos pavyzdį.[3]

Šventieji laiptai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1775 m. Tytuvėnuose, pačiame šventoriaus centre, pradėta statyti Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Pastatyti iš akmens, atgabento iš Švedijos, Šventieji laiptai pirmąkart maldingai apeiti 1778 m. gegužės 28 d. per Viešpaties Dangun Žengimo šventę. 17711780 m. erdviame uždaro plano kieme su arkadinėmis galerijomis aplink koplyčią įrengtas 39 stočių Kryžiaus kelias, kuris pagal stočių skaičių – didžiausias žinomas Kryžiaus kelias Lietuvoje. Stotys nepakitusios išliko iki mūsų dienų.

Kad gautų atlaidus, maldininkai turėdavo Šventaisiais laiptais lipti keliais, kalbėdami atitinkamas maldas. Tytuvėnuose visuotiniai atlaidai būdavo suteikiami Šventuosius laiptus apėjus Viešpaties Dangun Žengimo, Šv. Jono Krikštytojo, Trijų Karalių šventės dieną ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavą.

Sovietmečiu buvusio vienuolyno patalpose buvo įsikūrusios įvairios įstaigos: žemės ūkio technikumas, mokyklos internatas. 19611973 m. remontuojant Tytuvėnų ansamblį, buvo restauruoti ir Kristaus laiptų koplyčios fasadai.

Koplyčios laiptai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tytuvėnų koplyčioje yra akmeniniai užlipimo ir mediniai nulipimo laiptai. Akmeninės pakopos su relikvijoriais. Kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubteliu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti. Lipant Šventaisiais laiptais, ant kiekvieno laiptelio atsiklaupus būtina sukalbėti maldas „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ ir „Garbė Dievui“. Šis priesakas įrašytas virš įėjimo durų pakabintoje lentoje „Šventųjų laiptų apvaikščiojimo būdas“. Užlipę Šventaisiais laiptais, maldininkai atsiduria nedidelėje viršutinėje koplyčioje su altoriumi.

Tytuvėnų koplyčios pirmavaizdžiu buvusi „Sancta Sanctorum“ koplyčia Romoje atspindi po XVI a. vykusio Tridento susirinkimo Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apėjimo praktiką. „Sancta Sanctorum“ turi 28 marmurines pakopas, padengtas medžiu, su įtaisytais stikliukais, pro kuriuos matyti dėmės – sakoma, kad tai Kristaus kraujo lašai, nulašėję jam lipant laiptais. Daugybė piligrimų kopia šiais laiptais, visuomet – keliais, kontempliuodami Kristaus Kančią.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia sudaro gotikos, renesanso ir baroko stilių architektūros ansamblį, kuriam taip pat priklauso Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Šventoriaus kiemas su arkadinėmis galerijomis ir šventoriaus centre pastatyta Kristaus laiptų koplyčia reprezentuoja vėlyviausią – barokinį – ansamblio statybų etapą. Pagrindinis dvibokštis bažnyčios fasadas taip pat barokinis.

Koplyčia vienaaukštė, su masyviu bokštu, kurį dengia keturšlaitis stogas. Kiekvieno jos fasado kompozicija skirtinga. Statinio sienų angos – arkinės (prie įėjimo durų), bokštelio langų angos stačiakampės. Koplyčia barokinė, jos pietų ir šiaurės fasadų kompozicija – simetrinė, priešingų fasadų – laisva. Dominuojančios detalės – piliastrai, voliutos, antablementas, profiliuotas pastogės karnizas, frontonas su smaile, fundatoriaus Jurgio Goiževskio herbo reljefinis kartušas, kontraforsai. Kabo Amelijos Pšeciševskienės, Rapolo Pšeciševskio epitafinės lentos su įrašais lenkų kalba.

Laiptų viršuje stovi iš gipso lipdytas altorius su Nukryžiuotuoju centre. Nukryžiuotojo altorius papuoštas skulptūrinėmis grupėmis „Nukryžiuotas Jėzus Kristus ir klūpinti šv. Marija Magdalietė“ ir „Dievas Tėvas ir Šventoji Dvasia“ bei skulptūromis „Skausmingoji Dievo Motina“ ir „Šv. evangelistas Jonas“. Koplyčioje taip pat pastatytos dvi medinės prie stulpo pririšto Jėzaus skulptūros: vadinamoji „Ecce Homo“ (liet. Štai žmogus) ir „Kristus prie stulpo“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.