Vasario 8

Vasario 8 yra 39-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 326 dienos (keliamaisiais metais – 327).

Informacija

Šventės

• (2005) – Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė;
• Tarptautinė tinginių diena.

Vardadieniai

Aldona – Daugvilas – Daugvilė – Daugvina – Daugvinas – Daugvinė – Dromantas – Honorata – Honoratas – Jeronimas – Saliamonas – Salys

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1576 – Steponas Batoras tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu;
• 1919 – Ties Kėdainiais kovose prieš bolševikus žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys;
• 1984 – Sarajeve prasidėjo žiemos olimpinės žaidynės, kuriose po 56 metų pertraukos dalyvavo Lietuvos sportininkas (biatlonininkas Algimantas Šalna);
• 1996 – Adolfas Šleževičius atleistas iš Ministro Pirmininko pareigų;
• 2002 – Vilniuje pradėjo veikti pirmasis legalus lošimų automatų salonas;
• 2005 – pasaulinio garso marimbos virtouzė iš JAV Linda Maksei penkiems gabiausiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams paskyrė savo vardo stipendijas.

Gimimo dienos

• 1808 m. – Julius Gruževskis, Lietuvos 1831 m. sukilimo veikėjas (m. 1865 m.).
• 1900 m. – Kazys Jurašunas, aktorius (m. 1975 m.).
• 1910 m. – Albertas Mateika, vargonininkas ir chorvedys (m. 1994 m.).
• 1913 m. – Mykolas Kosčiauskas, Lietuvos geodezijos inžinierius, fizinių mokslų daktaras. Inžinerinės geodezijos tyrimų pradininkas Lietuvoje (m. 2003 m.).
• 1914 m.:
  • Juozas Krūminas, Lietuvos poetas, vertėjas, žurnalistas (m. 1951 m.).
  • Petras Baravykas, Lietuvos baleto artistas (m. 1981 m.).
• 1917 m. – Danutė Apolonija Mušinskaitė, Lietuvos pedagogė, vienuolė (kazimierietė), pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė (m. 1988 m.).
• 1918 m.:
  • Liudmila Chetagurova, žymi Lietuvos arfininkė (m. 2008 m.).
  • Nojus Feigelmanas, Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas (m. 2002 m.).
• 1925 m.:
  • Alfonsas Stakėnas, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
  • Jonas Lankutis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1931 m. – Juozas Lazauskas, Lietuvos agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1932 m. – Vladas Garastas, sporto veikėjas, vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių.
• 1939 m. – Jonas Kubilius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1942 m. – Algimantas Zurba, lietuvių rašytojas, publicistas, redaktorius.
• 1943 m. – Julius Veselka, Lietuvos ekonomistas, ekonomikos mokslų daktaras, politinis veikėjas.
• 1945 m. – Teresa Bartoševič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Lilija Kudirkienė, lietuvių audėja, mezgėja, tautodailininkė.
• 1949 m. – Rytas Kupčinskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Svetlana Pimšina, gydytoja, Lietuvos ir Visagino politinė bei visuomenės veikėja.
• 1951 m. – Algirdas Eidukaitis, Lietuvos ir Plungės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Alfonsas Pulokas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m. – Vygantas Vanagas, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Ignas Jonušas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Lilija Petraitienė, ekonomistė Lietuvos politinė veikėja.
  • Vladas Martinkus, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, lietuvių audėja, tautodailininkė.
• 1962 m. – Vytautas Getautis, Lietuvos chemikas, fizinių mokslų daktaras.
• 1964 m. – Gintaras Švedas, teisininkas, teisės pedagogas, VU Teisės f. docentas, Baudžiamosios teisės katedros vedėjas, teisėtyrininkas penalistas, buvęs politikas, Lietuvos teisingumo viceministras. Vienas pagrindinių Lietuvos baudžiamosios justicijos sistemos, baudžiamųjų įstatymų kūrėjų, naujųjų LR baudžiamojo kodekso ir LR bausmių vykdymo kodekso rengėjas.
• 1966 m. – Maurikijus Grėbliūnas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m.:
  • Evaldas Ignatavičius, Lietuvos diplomatas.
  • Rytis Martikonis, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.
• 1972 m. – Rūta Kudžmaitė-Daraškevičienė, Lietuvos baleto artistė.
• 1973 m. – Mindaugas Kazakevičius, elektroninės muzikos prodiuseris grupės Exem narys. Taip pat žinomas kaip Kryžius.
• 1982 m. – Vytautas Šarakauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis LKL krepšinio komandoje Šiaulių „Šiauliai“ 2006 m. žaidėjas dalyvavo NKL Žvaigždžių dienoje žaisdamas Vakarų rinktinėje.

Mirtys

• 1919 m. – Povilas Lukšys, pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę (g. 1886 m.).
• 1946 m. – Antanas Tumėnas, teisininkas, Lietuvos valstybės veikėjas (g. 1880 m.).
• 1964 m. – Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė, aktorė (g. 1895 m.).
• 1974 m. – Antanas Daukša, Lietuvos ekonomistas (g. 1904 m.).
• 1978 m. – Viktoras Kraunevičius, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1903 m.).
• 2000 m. – Pranas Gavėnas, SDB, Romos katalikų vienuolis salezietis, leidėjas, rašytojas, vertėjas, visuomenininkas (g. 1918 m.).
• 2005 m. – Gintautas Petras Judickas, žurnalistas (g. 1944 m.).
• 2007 m. – Albinas Elskus, lietuvių tapytojas, dailininkas vitražistas (g. 1926 m.).
• 2010 m. – Vanda Venckutė-Augienė, Lietuvos aktorė (g. 1928 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1587 – Marijai Stiuart (Mary Stuart), Škotijos karalienei nukirsta galva už dalyvavimą sąmoksle prieš Anglijos karalienę Elžbietą (Elizabeth);
• 1837 – Peterburge įvyko Aleksandro Puškino ir Žoržo Š. Danteso dvikova;
• 1904 – Prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas;
• 1910 – Įkurtas Amerikos skautų judėjimas;
• 1926 – įkurta Volto Disnėjaus kino studija;
• 1993 – Čekijos ir Slovakijos respublikose į apyvartą pirmą kartą išleistos nacionalinės valiutos.

Gimimo dienos

• 1405 m. – Konstantinas XI Paleologas Dragasis, paskutinysis Bizantijos imperijos imperatorius, žuvęs osmanams užėmus Konstantinopolį (m. 1453 m.).
• 1810 m. – Elifas Levi Zahedas, Prancūzijos rašytojas, laikomas šiuolaikinio okultizmo pradininku (m. 1875 m.).
• 1828 m. – Žiulis Gabrielis Vernas, prancūzų rašytojas, mokslinės fantastikos žanro pradininkas. J. Vernas, kartu su H.Dž. Velsu, laikomas „Mokslinės fantastikos tėvu“. Žymiausios knygos: „Kelionė į Žemės centrą“, „Nuo Žemės į Mėnulį“, „20000 mylių po vandeniu“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“ ir kt (m. 1905 m.).
• 1834 m. – Dmitrijus Mendelejevas, rusų chemikas, žinomas savo sukurta periodine elementų lentele (m. 1907 m.).
• 1878 m. – Martinas Buberis, žydų kilmės austrų filosofas egzistencialistas, vertėjas ir pedagogas (m. 1965 m.).
• 1885 m. – Volfgangas La Baumas, vokiečių archeologas (m. 1971 m.).
• 1897 m. – Kurtas Hermanas Forstroiteris, vokiečių istorikas, archyvaras, Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras 1923 m (m. 1979 m.).
• 1909 m. – Kata Lomb, vengrų kilmės vertėja, rašytoja, viena pirmųjų pasaulio sinchroninio vertimo meistrių (m. 2003 m.).
• 1916 m. – Gunaras Anatolijus Janovskis, latvių rašytojas (m. 2000 m.).
• 1922 m. – Jurijus Lvovičius Averbachas, Rusijos šachmatų didmeistris ir knygų apie šachmatus autorius.
• 1928 m. – Eva Kubbos, Australijos lietuvių tapytoja, grafikė.
• 1936 m. – Aivaras Freimanis, latvių kino režisierius, scenaristas.
• 1960 m. – Alfredas Guzenbaueris, politologas, Austrijos politinis veikėjas.
• 1970 m. – Alexander Gorshkov, karjerą baigęs futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje. Turi Ukrainos ir Rusijos pilietybes.
• 1974 m.:
  • Guy-Manuel de Homem-Christo, elektroninės muzikos kūrėjas.
  • Ulisas de la Krusas, Ekvadoro futbolininkas.
• 1983 m. – Diego García, argentiniečių aktorius. Yra suvaidinęs populiariuosiuose Argentinos serialuose „Rebelde way“ ir „Chiquititas“.

Neaprašyti

• 1906 – Česteris Karlsonas, kserografo (švietimo aparato) išradėjas;
• 1971 – Mika Karppinen geriau žinomas kaip „Gass“ Suomijos muzikantas, grupės HIM būgnininkas.

Mirtys

• 1265 m. – Chulagu, mongolų karvedys (g. apie 1217 m.).
• 1296 m. – Pšemyslas II, Lenkijos karalius (g. 1257 m.).
• 1725 m. – Petras I Didysis, caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Nariškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721–1725 m (g. 1672 m.).
• 1902 m. – Sergejus Mosinas, rusas šaulių ginklų konstruktorius, generolas majoras (g. 1849 m.).
• 1921 m. – Piotras Aleksejevičius Kropotkinas, kunigaikštis, vienas iš pirmųjų Rusijos anarchistų ir vienas iš pirmųjų anarcho-komunizmo šalininkų (g. 1842 m.).
• 1947 m. – Džozefina Bachita, Romos katalikų šventoji (g. 1869 m.).
• 1950 m. – Aleksandras Čakas, Latvijos poetas, rašytojas (g. 1901 m.).
• 1957 m. – Džonas fon Neimanas, žydų kilmės vengrų matematikas (g. 1903 m.).
• 1975 m. – Robert Robinson, 1947 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1886 m.).

Neaprašyti

• 1999 – Airisė Merdok (Iris Murdoch), viena iškiliausių XX a. britų rašytojų.