Kelionė į Žemės centrą

	Kelionė į Žemės centrą
	1874 m. leidimo knygos viršelis
Autorius	Žiulis Vernas
Originalus pavadinimas	Voyage au centre de la Terre
Dailininkas	Édouard Riou
Valstybė	Prancūzija
Kalba	Prancūzų
Serija	Nepaprastosios kelionės #3
Žanras	Fantastinis nuotykių romanas
Leidėjas	Pierre-Jules Hetzel
Išleidimo data	1864

„Kelionė į Žemės centrą“ (pranc. Voyage au centre de la Terre) – trečioji Žiulio Verno „Nepaprastųjų kelionių“ (pranc. Voyages Extraordinaires) serijos knyga, išleista 1864 m. Knygai įtaką padarė 1863 m. brito Čarlzo Lailio išleistas veikalas „Geologiniai senovės žmogaus įrodymai“ (angl. Geological Evidences of the Antiquity of Man).

Anotacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Profesorius Otas Lidenbrokas su savo palydovais – jaunu mokslininku Akseliu ir islandų medžiotoju Hansu – leidžiasi į nepaprastą kelionę – jie pasiryžę pasiekti Žemės centrą ir įminti mūsų planetos paslaptis. Romane gausu gamtos mokslo žinių, tačiau skaitytoją labiausiai žavi keliautojų drąsa, ryžtas ir fantastiški atsitikimai. „Kelionė į Žemės centrą“ – poetiškas pasakojimas apie Žemės praeitį – prikausto skaitytojų dėmesį, priverčia drauge su autoriumi leistis į nežinomybę ir išgyventi nepaprastus nuotykius^[1].

Ekranizacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. JAV režisierius Henris Levinas pagal romaną sukūrė filmą „Kelionė į Žemės centrą“ (angl. Journey to the Center of the Earth)^[2].
1976 m. ispanas Chuanas Pikeras Simonas sukūrė filmą „Kelionė į Žemės centrą“ (ispan. Viaje al centro de la Tierra)^[3].
1999 m. JAV režisierius Džordžas Milleris sukūrė televizinį filmą „Kelionė į Žemės centrą“^[4].
2008 m. JAV režisierius Erikas Brevigas sukūrė 3D filmą „Kelionė į Žemės centrą“^[5].