Danutė Mušinskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Danutė Mušinskaitė
Gimė: 1917 m. vasario 8 d.
Padievytis, Laukuvos valsčius
Mirė: 1988 m. spalio 1 d. (71 metai)
Kaunas
Veikla: pedagogė, vienuolė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciam režimui dalyvė
Alma mater: 1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas

Danutė Apolonija Mušinskaitė (1917 m. vasario 8 d. Padievytyje, Laukuvos valsčius1988 m. spalio 1 d. Kaune) – Lietuvos pedagogė, vienuolė (kazimierietė), pasipriešinimo sovietiniam okupaciam režimui dalyvė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. baigusi Tauragės aukštesniąją komercijos mokyklą, įstojo į kazimieriečių vienuolyną Pažaislyje, o kartu ir į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą studijuoti lituanistikos. 1938 m. davė įžadus ir tapo vienuole seserimi Sofija. 1940 m. baigusi studijas įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę.

1940–1941 m. mokytojavo Viekšniuose, 1941–1945 m. Kupiškyje, 1945–1947 m. Ramygaloje, 19471950 m. Žagarėje. 1950 m. atleista be teisės dirbti šį darbą.

1951 m. įsidarbinusi registratore Pagryžuvio tuberkuliozės sanatorijoje rašomąja mašinėle spaudino ir platino Bernardo Brazdžionio knygą „Per pasaulį keliauja žmogus“. Taip pat platino ir savo sukurtų eilėraščių rinkinius „Benamiai“, „Apie dainą ir sielą“, „Kryžiaus kelias“, „Ugnies krikštas“ ir kt. Eilėse vienuolė ir pedagogė ragino nepasiduoti prievartai.

1960 m. liepos 11 d. saugumo operatyviniai darbuotojai jos bute padarė kratą ir rado daug mašinraščiu padaugintos literatūros, religinio turinio knygų. Liepos 22 d. suimta, apkaltinta tuo, kad daugino ir tarp ligonių bei pažįstamų platino antisovietinę literatūrą. Spalio 12 d. LSSR Aukščiausiojo teismo posėdyje nuteista 4 metams nelaisvės, bylos daiktiniai įrodymai – knygos – sudegintos. Iki 1964 m. kalėjo Novelsko ir Mordovijos lageriuose. Grįžusi iš lagerio dirbo Tauragės keramikos gamykloje drenažo vamzdelių krovėja, slaugė ligonius, buvo nuolat kontroliuojama KGB. 1977 m. tapo pensininke. Apsigyveno pas kongregacijos seseris Kaune. [1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Danutė Mušinskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 627 psl.
  2. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Ji nebuvo vėjo lankstoma nendrelė...