Jonas Lankutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Lankutis
Gimė 1925 m. vasario 8 d.
Gargždai, Kretingos apskritis
Mirė 1995 m. kovo 5 d. (70 metų)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Janina Lankutienė
Vaikai Margarita Lankutytė-Dautartienė, Kęstutis Lankutis
Veikla literatūros tyrinėtojas, kritikas
Partija 1960 m. SSKP
Alma mater 1953 m. Vilniaus universitetas

Jonas Lankutis (1925 m. vasario 8 d. Gargžduose – 1995 m. kovo 5 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Gargždų vidurinę mokyklą. 19481953 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. 19501953 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Nuo 1956 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), nuo 1957 m. Sovietinės literatūros skyriaus vadovas, 19841992 m. instituto direktorius. [1]

1975 m. filologijos mokslų daktaras. 1985 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys.

Palaidotas Antakalnio kapinėse. 2000 m. gruodžio 28 d. Gargždų bibliotekai suteiktas akademiko Jono Lankučio vardas [2]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeštojo-septintojo dešimtmečio kritikos straipsniuose yra tam metui būdingo primityvaus sociologizmo, bet skatinamas literatūros atsinaujinimo procesas, pabrėžiama konfliktiškumo svarba dramaturgijoje. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio literatūrologinėse studijose literatūros procesą traktavo kaip nacionalinių tradicijų tąsą ir tautinės savimonės pasireiškimą. Pabrėžė etinę, auklėjamąją literatūros funkciją, humanistinių vertybių svarbą kūrinio meniškumui. Daugiausia tyrinėjo dramaturgijos žanrą. [3][4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių dramaturgija: kritikos etiudai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 322 p.
  • Socialistinis realizmas lietuvių literatūroje. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 321 p.
  • Vinco Mykolaičio-Putino kūryba: monografija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 474 p., papild. leid. 1973 m., 2 leid. 1986 m.
  • Literatūra ir humanistiniai idealai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 272 p.
  • Eduardo Mieželaičio „Žmogus“, 1965 m., rusų kalba
  • Eduardo Mieželaičio poezija. – Vilnius: Vaga, 1965. – 268 p.
  • V. Mykolaitis-Putinas, 1967 m., rusų k.
  • Lietuvių rašytojai Didžiajame tėvynės kare (Kostas Doveika, Jonas Lankutis), 1967. – 328 p.
  • Lietuvių literatūros istorija, 4 tomas. – Vilnius: Vaga, 1968.
  • Eduardo Mieželaičio poezija: antras, papildytas leidimas. – Vilnius: Vaga, 1971. – 216 p.
  • Lietuvių dramaturgijos raida: monografija. – Vilnius: Vaga, 1974. – 441 p., LSSR valstybinė premija, 1976 m., papild. leid. 1979 m.
  • Lietuvių tarybinės literatūros panorama, 1975 m., rusų ir anglų kalba
  • Lietuvių literatūros istorija (Kostas Korsakas, Bronius Pranskus-Žalionis, Jonas Lankutis), 4 t. 1957–1968 m., LSSR valstybinė premija, 1969 m., 2 t. 1979–1982 m., 1977 m. rusų k., vienas autorių ir redaktorių
  • Tarybų Lietuvos rašytojai: M-Ž (Juozas Baltušis, Jonas Lankutis, Alfonsas Maldonis). – Vilnius: Vaga, 1977. – 542 p.
  • Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija. – Vilnius: Vaga, 1977. – 202 p.
  • Interviu su rašytojais (Alfonsas Bieliauskas, Jonas Lankutis). – Vilnius: Vaga, 1980. – 542 p.
  • Justino Marcinkevičiaus poetinis pasaulis, 1980 m., rusų k.
  • Etiudai apie Juozą Grušą. – Vilnius: Vaga, 1981. – 307 p.
  • Vincas Mykolaitis-Putinas. – Kaunas: Šviesa, 1982. – 158 p.
  • Lietuvių tarybinė dramaturgija: monografija. – Vilnius: Vaga, 1983. – 272 p.
  • Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje (Juozas Baltušis, Kostas Doveika, Jonas Lankutis, Juozas Laurušas). – Vilnius: Vaga, 1983. – 340 p.
  • Komizmas lietuvių tarybinėje prozoje (Algis Kalėda, Jonas Lankutis). – Vilnius: Vaga, 1984. – 311 p.
  • Rašytojų siluetai. – Vilnius: Vaga, 1984. – 357 p.
  • Literatūros procesas. – Vilnius: Vaga, 1984. – 484 p.
  • Vinco Mykolaičio-Putino kūryba. – Vilnius: Vaga, 1986. – 365 p.
  • Monografiniai etiudai: Juozo Grušo ir Justino Marcinkevičiaus kūrybos bruožai. – Vilnius: Vaga, 1987. – 428 p.
  • Lietuvių dramaturgijos tyrinėjimai. – Vilnius: Vaga, 1988. – 673 p.
  • Lietuvių egzodo dramaturgija: 1940–1990 m. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1995. – 96 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Lankutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 478 psl.
  2. http://www.gargzdaivb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=3&Itemid=19
  3. Elena BaltutytėJonas Lankutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 506 psl.
  4. http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=1272&-find=
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15092
  6. http://www.klaipedos-r.lt/?lt=1090255589

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Lankutis literatūros kasdienybėje (sud. Donata Mitaitė). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. – 274 p. – ISBN 978-9955-698-33-3