Ukrainiečių kalba

Ukrainiečių kalba українська мова
Kalbama	Ukraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija
Kalbančiųjų skaičius	~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	26
Kilmė	indoeuropiečių  - slavų    - rytų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Ukrainoje, Padniestrėje (Moldova)
Kalbos kodai
ISO 639-1	uk
ISO 639-2	ukr
ISO 639-3	ukr

Ukrainiečių kalba (ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų kalbų pogrupiui.

Istorija

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rytų slavų kalbos. Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos valdymo metais tarpukariu ji patyrė didelę lenkų kalbos įtaką, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina

Istorija Istorinės žemės Kijevo Rusia LDK ATR Rusijos imperija ULR, VULR, KLR Ukrainos SSR Politinė sistema Aukščiausioji Taryba Politinės partijos Politikai Geografija Administracinis suskirstymas Ukrainos miestai Ukrainos upės Gyventojai Ukrainiečiai Ukrainiečių kalba Kita Ekonomika Transportas Ryšiai Ginkluotosios pajėgos Tarptautiniai santykiai Ukrainiečių valgiai Šventės

Rusifikacija

Ukrainos rusifikacija – veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Rusifikacijos padariniai ypač skaudūs Ukrainai – beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), iš dalies surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba – rusų; ją kaip gimtąją vartoja dauguma Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų. Įsigalėjo vadinamasis suržykas (pagal cу́ржик 'duona iš įvairių javų miltų mišinio') – pidžinas, kai žodynas daugiausia rusiškas, o tartis ir gramatikos elementai – ukrainietiški.

Rusijos imperijos era

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Haliče, kuris aptiteko Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs už ukrainiečių kalbos tausojimą ir nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

	Iš viso gyventojų	kalbančių ukr.	rusakalbių	kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija	125 640 021	22 380 551	55 667 469	7 931 307
Miesto gyventojų	16 828 395	1 256 387	8 825 733	1 455 527
Kaimo gyventojų	108 811 626	21 124 164	46 841 736	6 475 780
Imperijos dalys
„Europinė Rusija“, įskaitant Ukrainą ir Baltarusiją	93 442 864	20 414 866	48 558 721	1 109 934
Vyslos kraštas	9 402 253	335 337	267 160	6 755 503
Kaukazas	9 289 364	1 305 463	1 829 793	25 117
Sibiras	5 758 822	223 274	4 423 803	29 177
Centrinė Azija	7 746 718	101 611	587 992	11 576
Administraciniai vienetai
Besarabija	1 935 412	379 698	155 774	11 696
Voluinė	2 989 482	2 095 579	104 889	184 161
Voronežas	2 531 253	915 883	1 602 948	1 778
Dono Vojskas	2 564 238	719 655	1 712 898	3 316
Jekaterinoslavslio gubernija	2 113 674	1 456 369	364 974	12 365
Kijevas	3 559 229	2 819 145	209 427	68 791
Kurskas	2 371 012	527 778	1 832 498	2 862
Podolė	3 018 299	2 442 819	98 984	69 156
Poltavos gubernija	2 778 151	2 583 133	72 941	3 891
Tauridos gubernija	1 447 790	611 121	404 463	10 112
Charkovas	2 492 316	2 009 411	440 936	5 910
Chersono gubernija	2 733 612	1 462 039	575 375	30 894
Odesos miestas	403 815	37 925	198 233	17 395
Černigovo gubernija	2 297 854	1 526 072	495 963	3 302
Liublinas	1 160 662	196 476	47 912	729 529
Sedlcės vaivadija	772 146	107 785	19 613	510 621
Kubanės Provincija	1 918 881	908 818	816 734	2 719
Stavropolio kraštas	873 301	319 817	482 495	961

Sovietų Sąjungos era

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau, kaip ir visoje Sąjungoje, mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusų kalba.

Statistiniais duomenimis, SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina

Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“

Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose tuose regionuose, kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004 m. į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.

Tarmės

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

• Karpatų slėnių rusinų kalba, kuria kalbama Užkarpatėje;
• Panonijos arba Bačkos rusinų kalba, kuria kalba šiaurės vakarų Serbijoje ir rytų Kroatijoje ir kuri yra Vojvodinos provincijos oficiali kalba;
• Prešovo rusinų kalba, kuria kalba Slovakijos Prešovo krašte.

Paplitimas

Iš viso šnekančių ukrainietiškai – 39,4 mln. gyv. (1993).

Ukrainoje

Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose

• Ukrainos teritorijoje 1993 m. buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001 m. (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7 mln. – 67,5 % Ukrainos gyventojų.
• Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai – Sevastopolio mieste (6,8 %).
• Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai – tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Abecelė

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai

Raidė	Kursyvu	Lot. atitikmuo	Pavadinimas	Tarimas	Pastabos
А а	А а	a	а /ɑ/	[ɑ]
Б б	Б б	b	бе /bɛ/	[b]
В в	В в	v	ве /ʋɛ/	[ʋ], [w]	[1]
Г г	Г г	h	ге /ɦɛ/	[ɦ]
Ґ ґ	Ґ ґ	g	ґе /gɛ/	[g]	[2]
Д д	Д д	d	де /dɛ/	[d], [dʲ]
Е е	Е е	e	е /ɛ/	[ɛ]
Є є	Є є	je	є /jɛ/	[jɛ]
Ж ж	Ж ж	ž	же /ʒɛ/	[ʒ]
З з	З з	z	зе /zɛ/	[z], [zʲ]
И и	И и	y	и /ɪ/	[ɪ]
І і	І і	i	і /i/	[i]
Ї ї	Ї ї	ji, ï	ї /ji/	[ji]
Й й	Й й	j	йот /jɔt/, й /ɪj/	[j]
К к	К к	k	ка /kɑ/	[k]
Л л	Л л	l	ел /ɛl/	[l], [lʲ]
М м	М м	m	ем /ɛm/	[m]
Н н	Н н	n	ен /ɛn/	[n], [nʲ]
О о	О о	o	о /ɔ/	[ɔ]
П п	П п	p	пе /pɛ/	[p]
Р р	Р р	r	ер /ɛr/	[r], [rʲ]
С с	С с	s	ес /ɛs/	[s], [sʲ]
Т т	Т т	t	те /tɛ/	[t], [tʲ]
У у	У у	u	у /u/	[u]
Ф ф	Ф ф	f	еф /ɛf/	[f]
Х х	Х х	x, ch	ха /xɑ/	[x]
Ц ц	Ц ц	c	це /ʦɛ/	[ʦ], [ʦʲ]
Ч ч	Ч ч	č	че /ʧɛ/	[ʧ]
Ш ш	Ш ш	š	ша /ʃɑ/	[ʃ]
Щ щ	Щ щ	šč	ща /ʃʧɑ/	[ʃʧ]
Ь ь	Ь ь	′	м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/	[◌ʲ]	soft sign [3]
Ю ю	Ю ю	ju	ю /ju/	[ʲu], [ju]
Я я	Я я	ja	я /jɑ/	[ʲɑ], [jɑ]
’			апостроф /ɑˈpɔstrɔf/	[j]	apostrofas [4]

Kaip skiriamasis ženklas, naudojama ir apostrofa (ji žymi kietumą – kaip ir rusų kalbos kietumo ženklas ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofa naudojama ir kaip minkštumo ženklas (atitinka rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім’я.

Gramatika

Morfologija

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Daiktavardis

Daiktavardis turi tris gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), du skaičius (vienaskaitą ir daugiskaitą; dviskaita pasitaiko kaip reliktas), septynis linksnius, jie tokie patys, kaip lietuvių kalboje: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas (būtinai su prielinksniu) ir šauksmininkas (pavyzdžiui, брат 'brolis' – братe! 'broli!', мама 'mamà' – мамо! 'mãma!'). Kitos rytų slavų kalbos (rusų ir baltarusių) reguliariai vartojamo šauksmininko nebeturi.

Išskiriamos keturios daiktavardžių linksniuotės.

Būdvardis

Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Atsižvelgiant į kamiengalį, išskiriamos dvi linksniuotės (kietojo ir minkštojo kamiengalių). Turima ir mišrioji linksniuotė.

Yra trys laipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis ir aukščiausiasis. Nelyginamasis nerodo jokio lyginimo (добрий 'geras').

Aukštesnysis laipsnis sudaromas arba su priesagomis -іш, -ш (добріший 'geresnis'), arba sudėtiniu būdu (яскравий 'ryškus' – більш яскравий 'ryškesnis („daugiau ryškus”)').

Aukščiausiasis laipsnis taip pat gali būti sudaromas vientisiniu būdu su priešdėliu най- prie aukštesniojo laipsnio būdvardžio (міцніший 'stipresnis' – найміцніший 'stipriausias'), arba prie nelyginamojo laipsnio jungiant найбільш 'daugiausia (labiausiai)', від усіх (за всіх) 'virš visų (už visus)', над усе 'viršum visko (visų labiausiai)' (тривожний 'neramus' — найбільш тривожний, тривожніший над усе 'neramiausias').

Įvardis

Ukrainiečių kalbos įvardžiai skirstomi į asmeninius, savybinius, sangrąžinius, parodomuosius, žymimuosius, nežymimuosius, neigiamuosius, klausiamuosius-santykinius, klausiamuosius ir kt. Įvardžiai turi šešis linksnius (nėra šauksmininko), kai kurie linksniai sutampa. Gimininių įvardžių daugiskaita vienoda.

Vienaskaita Daugiskaita 1.'aš' 2.'tu' 1.'mes' 2.'jūs' V. я ти ми ви K. G. мене тебе нас вас Vt. мені тобі N. нам вам Įn. мною тобою нами вами

Vienaskaita Daugiskaita 'jis' 'tatai (bev. g.)' 'ji' 'jie, tatai (bev. g.), jos' V. він воно вона вони K. його -- нього її -- неї їх -- них G. його її Vt. ньому нім ній них N. йому їй їм Įn. ним нею ними

Svarbiausios frazės

Lietuviškai	Ukrainietiškai Lotynų abėcėle
ukrainiečių kalba	українська мова ukrajins’ka mova
lietuvių kalba	литовська мова lytovs’ka mova
labas	привіт pryvit
kaip laikaisi?	як справи? jak spravy?
mano vardas …	мене звати mene zvaty …
sudie	до побачення do pobačennja
ačiū	дякую djakuju
prašom	будь ласка bud' laska
aš tave myliu	я тебе кохаю ja tebe kochaju

Nuorodos

Vikižodynas

• ukr Duomenys apie kodu „ukr“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Didysis ukrainiečių kalbos aiškinamasis žodynas
• Ukrainiečių kalbos pamokos