Balandžio 24

Balandžio 24 yra 114-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 115-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 251 diena.

Informacija

Šventės

• Pasaulinė gyvybės diena;
• Pasaulinė veterinarijos diena;
• Tarptautinė jaunimo solidarumo diena.

Vardadieniai

Ervina – Fidelis – Gražvyda – Kantrimas – Viltrūda

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1414 – Grabovo suvažiavime Lietuva reikalauja Žemaitijos iki Nemuno ir Baltijos jūros;
• 1794 – 1794 sukilimas: Vilniaus Rotušės aikštėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, vyriausiuoju sukilimo vadu paskelbtas Tadas Kosciuška, pradėjo veikti Lietuvos Tautinė Aukščiausioji Taryba (veikė iki birželio 12).

Gimimo dienos

• 1806 m. – Frydrichas Kuršaitis, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (m. 1884 m.).
• 1825 m. – Julius Anusavičius, lietuvių poetas (m. 1907 m.).
• 1866 m. – Vladislovas Stipulkovskis, inžinierius architektas (m. 1927 m.).
• 1873 m. – Ignas Čižiauskas, knygnešys, Romos katalikų kunigas, publicistas (m. 1926 m.).
• 1875 m. – Vincas Nacevičius, vargonininkas, chorvedys, visuomenininkas (m. 1943 m.).
• 1887 m. – Stasys Čiurlionis, inžinierius, politikas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
• 1906 m. – Vladas Žukas, chorvedys (m. 1980 m.).
• 1912 m. – Marcė Katiliūtė, Lietuvos grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė (m. 1937 m.).
• 1914 m. – Jonas Viktoras Kalvanas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas (m. 1995 m.).
• 1918 m. – Kazimieras Kruopis, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1994 m.).
• 1919 m. – Vladas Tautkevičius, Lietuvos teatro aktorius (m. 1977 m.).
• 1924 m. – Petras Limanauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės technologas (m. 1999 m.).
• 1933 m. – Vytautas Sakalauskas, Lietuvos TSR politikas, TSKP narys (nuo 1960) (m. 2001 m.).
• 1936 m. – Petras Lapinskas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas.
• 1937 m. – Vytautas Andriulis, Lietuvos teisės istorikas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto Teisės istorijos katedros profesorius.
• 1940 m. – Kazys Algirdas Kaminskas, Lietuvos statybos ir ergonomikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1941 m. – Algimantas Sėjūnas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1945 m. – Valerija Armonienė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1950 m.:
  • Antanas Česlovas Rekštys, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
  • Eugenijus Jovaiša, Lietuvos archeologas, VPU profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1951 m. – Kazys Gudas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Arūnas Blūšius, Lietuvos architektas, roko grupų gitaristas ir dainininkas.
• 1954 m. – Edmundas Šimkus, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. DP narys (m. 2009 m.).
• 1959 m. – Gražvyda Pulkienė-Katkutė, kultūros darbuotoja ir chorvedė.
• 1961 m.:
  • Alfredas Šiaulys, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Birutė Kažemėkaitė, gydytoja, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Asta Juknienė, Lietuvos ir Elektrėnų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1967 m.:
  • Kamilė Baginskaitė, JAV (anksčiau - Lietuvos) šachmatininkė.
  • Linas Domarackas, Lietuvos ir Lenkijos dailininkas.
• 1969 m. – Audrius Bielskus, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1983 m. – Jonas Grabauskas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1987 m. – Paulius Ivanauskas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus "Sakaluose".

Neaprašyti

• 1667 – Albertas Griškevičius, mokyklinės dramaturgijos atstovas, jėzuitas (m. 1710 m.);
• 1902 – Vincentas Liulevičius, išeivijos istorikas (m. 1989);
• 1967 – Daiva Čepauskaitė, poetė, dramaturgė, aktorė.

Mirtys

• 1904 m. – Marcelijus Adomas Tiškevičius, Saksonijos ir Austrijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1836 m.).
• 1913 m. – Antanas Civinskas, Lietuvos kunigas, publicistas, sociologas (g. 1867 m.).
• 1928 m. – Motiejus Grybauskas, Lietuvos knygnešys (g. 1857 m.).
• 1969 m. – Algirdas Kazragis, literatas (g. 1928 m.).
• 1978 m. – Stanislovas Mastauskis, Lietuvos agronomas, zoologas entomologas ir fitohelmintologas, biologijos mokslų daktaras (g. 1890 m.).
• 1985 m. – Stanislovas Jurkevičius, Lietuvos inžinierius tekstilininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1939 m.).
• 1990 m. – Vytautas Jakševičius-Alantas, lietuvių rašytojas, žurnalistas (g. 1902 m.).
• 1993 m. – Antanas Gruodis, teisininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1900 m.).
• 1995 m. – Benediktas Kazlauskas, Lietuvos filologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras, filologijos mokslų kandidatas (g. 1909 m.).
• 1999 m. – Vincas Bazilevičius, Lietuvos mokytojas, vertėjas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1914 m.).
• 2001 m. – Stasė Bernotienė-Stulgytė, Lietuvos etnologė, muziejininkė (g. 1926 m.).

Neaprašyti

• 1470 – Motiejus II, žemaičių vyskupas;
• 1969 – Algirdas Kazragis, literatas (g. 1928).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1184 m. pr. m. e. – graikai, pasinaudoję Trojos arkliu, užėmė Troją.
• 1915 – Turkijoje pradėtos masinės armėnų žudynės. Naktį Stambulo policijos skyriai paviešino žmonių, kuriuos „reikia likviduoti“, sąrašus. Visuose buvo minimi armėnų poetai, gydytojai, dailininkai, verslininkai ir kt. Genocidas truko iki 1918 metų, žuvo apie 1,5 mln. armėnų.

Gimimo dienos

• 1616 m. – Gustavas Gustavsonas iš Vasaburgo, Vasaborgo grafas, Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo nesantuokinis sūnus su Margarita Slots (šved. Margareta Slots) (m. 1653 m.).
• 1852 m. – Viktoras Adleris, gydytojas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1918 m.).
• 1862 m. – Nikolajus Lichačiovas, rusų istorikas (m. 1936 m.).
• 1904 m. – Willem de Kooning, tapytojas, tapęs XX a. penktajame dešimtmetyje populiariu abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. Willem de Kooning atrado savo pripildytą gestų ir įtampos stilių, kaitaliojantį tarp abstrakčių ir galingų ikoninių figūrinių vaizdų. Kooningo tapymo stilius buvo abstraktusis ekspresionizmas, action painting ir Niujorko mokykla. Kiti tapytojai naudoję šiuos stilius: Jackson Pollock, Franz Kline, Arshile Gorky, Mark Rothko, Hans Hofmann, Robert Motherwell, Philip Guston, Clyfford Still ir daug kitų (m. 1997 m.).
• 1921 m. – Alfredas Gateris, latvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas (m. 1986 m.).
• 1943 m. – Donald G. Jackson, JAV kino režisierius (m. 2003 m.).
• 1947 m. – Roger David Kornberg, 2006 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1949 m. – Kalkot Mataskelekele, Vanuatu prezidentas, šias pareigas eina nuo 2004 m. rugpjūčio 16 d. Jo kadencija trunka penkerius metus.
• 1957 m. – Bamir Myrteza Topi, Albanijos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2007 m. liepos 24 d.
• 1958 m. – Hans-Harry Drößiger, vokiečių kalbotyrininkas, filologas, vertėjas, vokiečių kalbos pedagogas, VU profesorius, buvęs DAAD lektorius.
• 1973 m.:
  • Deimonas Lorensas Lindelofas, amerikiečių televizijos scenaristas ir prodiuseris.
  • Pėteris Skudra, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
• 1976 m.:
  • Frederikas Nymajeris, profesionalus Kanados tenisininkas. Šiuo metu ATP reitinge jis užima 420 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo 134. Per savo karjerą Nymajeris nelaimėjo nei vieno ATP titulo. Tačiau jis laimėjo septynis ATP Challenger Series titulus. Frederikas gimė Kambeltone, Naujajame Brunsvike, Kanadoje. Dabar jis gyvena Šerbruke, Kvebeke. Frederikas profesionalu tapo 1998 metais. Žaisdamas tenisą Nymajeris laimėjo jau 530 673 JAV dolerius. Šiuo metu Frderikas yra šeštas pagal reitingą kanadietis ATP ture.
  • Stephen John Finnan, airių futbolininkas, šalies rinktinės ir Portsmouth klubo gynėjas. Jis vienintelis, kuris žaidė Pasaulio čempionate, Čempionų lygoje, UEFA taurėje, visose Anglijos lygose^{[reikalingas šaltinis]}. Persikėlęs gyventi į Angliją pradėjo žaisti Wimbledon jaunių komandoje. Sulaukęs 16 metų prisijungė prie Welling United. 1995 m. pradėjo profesionalo karjerą su Birmingham City komanda. Ilgai jam neteko užsibūti ir buvo paskolintas Notts County komandai. 1997-1998 metais jis už £600 000 perėjo į Fulham komandą.
• 1982 m. – Kelly Clarkson, JAV pop roko dainininkė, dainų autorė ir aktorė. 2002 m. laimėjo American Idol konkursą. 2006 m. Kelly laimėjo 2 Grammy apdovanojimus: už geriausią pop albumą (Breakaway) ir už geriausią pop vokalinę dainą (Since U Been Gone).
• 1984 m. – Giranas N Davas, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir FC Nantes Atlantique klubo saugas.

Mirtys

• 1731 m. – Danielis Defo, anglų šnipas, rašytojas ir žurnalistas. Manoma, kad D. Defo pirmasis pradėjo rašyti naudodamas romano formą (g. 1660 m.).
• 1884 m. – Marie Taglioni, italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė (g. 1804 m.).
• 1918 m. – Jevno Azefas, rusų provokatorius, dirbęs Rusijos slaptojoje policijoje nuo 1893 m. ir tuo pačiu metu (nuo 1899 m.) teroristinėje socialistų revoliucionierių organizacijoje (g. 1869 m.).
• 1964 m. – Gerhard Johannes Paul Domagk, 1939 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1895 m.).
• 1974 m. – William Alexander „Bud“ Abbot, amerikiečių aktorius, prodiuseris ir komikas (g. 1897 m.).
• 1980 m. – Alejo Carpentier y Valmont, Kubos rašytojas (g. 1904 m.).
• 1982 m. – Viljo Eino "Ville" Ritola, suomių ilgų nuotolių bėgikas. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Ritola iškovojo 4 aukso (3000 m kliūtinio bėgimo ir 10 000 m individualiose rungtyse bei 3000 m ir kroso komandinėse varžybose) ir 2 sidabro medalius (5000 m bei kroso rungtyse), taip pat pagerino 10 000 m pasaulio rekordą. 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse Ritola iškovojo auksą 5000 m distancijoje ir sidabrą 10 000 m distancijoje (g. 1896 m.).

Neaprašyti

• 1342 – popiežius Benediktas XII (g. 1285).