Troja
| Troja | |
|---|---|
| Τροία | |
Trojos miesto sienos |
|
| Koordinatės: | 39°57′27″N 26°14′20″E / 39.95750°N 26.23889°EKoordinatės: 39°57′27″N 26°14′20″E / 39.95750°N 26.23889°E |
| Vieta: | Turkija, Čanakalės ilas |
| Regionas: | Mažoji Azija (Troada) |
| Istorija | |
| Pastatytas: | 3 tūkstantmetis pr. m. e. |
| Sugriautas: | VI a. |
| Laikotarpis: | bronzos amžius, antika |
| Tauta: | luviai, graikai, romėnai |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos: | nuo 1868 m. |
| Vikiteka: | |
| (angl.) (pranc.): 849 | |
Troja (sen. gr. Τροία arba Τροίη; taip pat Iλιον, Ílion, lot. Troia, Ilium, het. Wilusa, Truwisa , turk. Truva) yra senovės miestas dabartinės Turkijos šiaurės vakaruose, Anatolijoje, Marmuro jūros pakrantėje, prie Dardanelų sąsiaurio. Miestas užėmė strateginę poziciją prie kelio į Juodąją jūrą. Istorinės Trojos kasinėjimus XIX a. 8-tame dešimtmetyje pradėjo vokiečių archeologas Heinrich Schliemann. Viena iš jo kasinėjimo vietų (Troja VIIa) laikoma istorinės Trojos griuvėsiais.
Šalia legendinės Trojos vyko Trojos karas, aprašytas Homero „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Homero aprašytą Trojos legendą mini ir Vergilijus poemoje „Eneida“.
Trojos arklio legenda[taisyti | redaguoti kodą]
Su Trojos karu susiję daug senovės graikų legendų. Pati žymiausia, be abejonės, yra Trojos arklio legenda. Anot jos, graikai laikė apgulę Trojos miestą 10 metų, bet negalėjo jo užimti.
Tada Odisėjas sugalvojo klastą – pagaminti milžinišką medinį arklį, kurio pilve pasislėptų karių būrys. Arklį pagamino Epėjus (Epeius), o graikų šnipas Sinonas įtikino trojėnus, kad Trojos arklys yra dovana, siekiant taikos.
Palikę arklį prie Trojos vartų, graikai susėdo į laivus ir apsimetė grįžtą namo, o nudžiugę trojėnai, nepaklausę žynio Laokoono ir pranašautojos Kasandros perspėjimų, įsitempė arklį į miestą. Naktį Odisėjo kariai sulaukė tinkamos progos, iššoko iš arklio ir nužudė sargybinius, tada atvėrė Trojos miesto vartus savo paslapčia sugrįžusiai kariuomenei. Miestas buvo sugriautas ir sudegintas, dauguma jo gyventojų žuvo.
Legendos tikrumas ir atgarsiai[taisyti | redaguoti kodą]
Trojos arklio legendos istoriškumas abejotinas, nes remiasi tik Homero tekstais. Tačiau ji buvo labai populiari ir Antikos laikais, ir dabar.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
|
Mitinės būtybės |
|
Su Trojos arklio legenda siejama lotyniška frazė: Equo ne credite, Teucri. Quidquid id est, timeo Danaos et dona ferentis, reiškianti Netikėkite arkliu, trojėnai. Kas tai bebūtų, aš baiminuosi graikų ir jų nešamų dovanų. Taip, pasak Vergilijaus, pasakęs žynys Laokoonas („Eneida“, antroji knyga).
Pasakymas „Trojos arklys“ reiškia klastingą sumanymą, siekiant apgauti priešininką.
Ši legenda taip pat davė pavadinimą kenksmingų kompiuterinių programų tipui – Trojos arkliams.
Masinė kultūra[taisyti | redaguoti kodą]
- Troja [1] – istorinė drama Homero poemos „Iliada“ motyvais. 2004 m. Režisierius Volfgandas Petersenas.
Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]
- ↑ http://www.imdb.com/title/tt0332452/ Filmas Troja
|
|||||||