Karaliaučiaus universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karaliaučiaus universitetas
lot. Universitas Albertina
Įkurtas1544 m.
TipasValstybinis
RektoriusGeorg Sabinus 1544–1547 m. (pirmasis)
VietaKaraliaučius, Prūsija
Karaliaučiaus universitetas
Senojo Karaliaučiaus universiteto vietą žymi akmuo
Karaliaučiaus universitetas 1930 m.
Įėjimas į Universitetą
Senato posėdžių salė
Aula
Aula
Albertina
Universiteto biblioteka

Karaliaučiaus universitetas arba Albertina – pirmoji Prūsijos aukštoji mokykla, veikusi 15441945 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus, įkūrė aukštesniąją mokyklą – partikuliarą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo kunigaikščio patarėjas Abraomas Kulvietis, kuris panašią mokyklą buvo įsteigęs ir Vilniuje. Iš šios mokyklos išaugo tuometinis Karaliaučiaus Albertinos universitetas, o Abraomas Kulvietis tapo šio universiteto hebrajų ir graikų kalbų profesoriumi.

Universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. rugpjūčio 14 d. Knypavos saloje pastatytame pastate, kuris kartu su katedros mokykla sudarė uždarą ansamblį su vartais į Šv. Petro aikštę. Čia universitetas veikė iki 1861 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone. Naujasis itališkojo renesanso stiliaus Karaliaučiaus universiteto pastatas Paradų aikštėje pastatytas pagal Augusto Štiulerio projektą 18611862 m. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus susprogdinti.

Karaliaučiaus universiteto vietoje kraštą okupavus Rusijai 19481967 m. veikė Valstybinis Kaliningrado pedagoginis institutas, nuo 1967 m. – Valstybinis Kaliningrado universitetas, nuo 2005 m. Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas.

Universitete iš pradžių buvo įsteigtos 4 katedros: Teologijos, Teisės, Medicinos ir Laisvųjų menų.

Universitetas ir Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teologijos fakultetas tapo Mažosios Lietuvos liuteronybės židiniu. Vienas iš pirmųjų jo studentų Martynas Mažvydas parašė liuteroniškojo tikėjimo santrauką – Katekizmą, taip pat pirmąją liuteronišką liturgiją lietuvių kalba, išvertė pirmąsias giesmes. Reformacijos tikslas buvo šviesti liaudį, kad toji pati galėtų skaityti Šventąjį Raštą, todėl kunigas Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.

1718 m. atidaryta Lietuvių kalbos katedra, 1718–1944 m. veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. Prie universiteto veikusios Karaliaučiaus spaustuvės spausdino knygas ir lietuvių kalba.

Rektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Tartyla – Šv. Mikalojaus (1531–1536) Šteindamo bažnyčios klebonas. Pradėjo laikyti pamaldas lietuviškai.
  • Baltramiejus Vilentas – Šteindamo bažnyčios klebonas, religinės literatūros vertėjas.

Studentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Liucija Citavičiūtė. Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai, Vilnius, LLTI, 2004 m.
  • Kasimir Lawrynowicz: Albertina. Zur Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen Berlin: Duncker & Humblot 1999 ISBN 3-428-10016-6
  • Die Albertus-Universität zu Königsberg. Höhepunkte und Bedeutung. Vorträge aus Anlass der 450. Wiederkehr ihrer Gründung. Hrg. von Hans Rothe und Silke Spieler. Bonn: Kulturstiftung der Deutschen Vertriebenen 1996 ISBN 3-88557-146-3
  • Sabine Bamberger-Stemmann (Bearb.): Königsberg und seine Universität. Eine Stätte ostmitteleuropäischen Geisteslebens. Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte. Neue Folge III (1994), H. 2: 1994. S. 281–694. ISSN 0029-1595
  • Walter Hubatsch: Die Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen in der Deutschen Geistesgeschichte 1544–1944. In: Dt. Universitäten und Hochschulen im Osten, Köln/ Opladen 1964, S. 9 ff.
  • Götz von Selle: Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen. Königsberg: Kanter-Verlag 1944 (2. Aufl. Würzburg 1956)
  • Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg/Preußen. Berlin/Freiburg/Frankfurt: 1951 ff bis 1994
  • Die Albertus-Universität zu Königsberg und ihre Professoren. Aus Anlass der Gründung der Albertus-Universität vor 450 Jahren Hg Dietrich Rauschning & Donata v. Nerée. Duncker und Humblot, Berlin 1995 (Reihe: Jahrbuch der Albertus-Universität zu Königsberg 1994, 29; letzter Band der Reihe überhaupt) ISBN 3-428-08546-9
  • Die Matrikel und die Promotionsverzeichnisse der Albertus-Universität zu Königsberg in Preußen 1544–1829. 3 Bde, Leipzig 1910–1917 (Nachdruck: Nendeln/Liechtenstein 1976)
  • August Witt: Die dritte Jubelfeier der Albertus-Universität zu Königsberg. Königsberg 1844
  • 450 Jahre Universität Königsberg. Beiträge zur Wissenschaftsgeschichte des Preußenlandes. Mit Beiträgen von Hartmut Boockman [u. a.]. Herausgegeben von Bernhart Jähnig. Marburg 2001. ISBN 3-7708-1207-7

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]