Nikolajus Lichačiovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nikolajus Lichačiovas
rus. Николай Петрович Лихачёв
Likachev.jpg
Gimė: 1862 m. balandžio 24 d.
Čistopolis
Mirė: 1936 m. balandžio 14 d. (73 metai)
Leningradas
Veikla: rusų istorikas

Nikolajus Lichačiovas (rus. Николай Петрович Лихачёв, 1862 m. balandžio 24 d. Čistopolis, Kazanės gubernija1936 m. balandžio 14 d. Leningradas) – rusų istorikas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso medaliu baigė Kazanės gimnaziją, 1884 m. – Kazanės universitetą ir paliktas rengtis profesūrai. Nuo 1894 m. Sankt Peterburgo archeografijos komisijos narys, Sankt Peterburgo archeologijos instituto profesorius. 1897 m. įkūrė Rusijos genealogijos draugiją, 1925 m. savo kolekcijų pagrindu – Paleografijos muziejų. 1925 m. TSRS mokslų akademijos akademikas. 1930 m. suimtas, kaltintas antisovietinės Visaliaudinės kovos dėl laisvos Rusijos atgimimo sąjungos įkūrimu, kuriam laikui ištremtas į Astrachanę.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Parašė pagalbinių ir specialiųjų istorijos mokslų (sfragistika, paleografija, filigranologija, heraldika, genealogija), taip pat knygotyros, dailėtyros veikalų. Paskelbė XVI a.XVII a. Rusijos istorijos šaltinių.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • XVI a. Maskvos valdovų biblioteka ir archyvas, 1894 m.
  • Popieriaus vandenženklių paleografinė reikšmė, 3 d. 1899 m.
  • Seniausioji sfragistika, 1906 m.
  • Andrejaus Rubljovo stilius, 1907 m.
  • Bizantijos ir Rusijos sfragistikos istorijos medžiaga, 1928 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nikolajus Lichačiovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 111 psl.