Stasė Bernotienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasė Bernotienė-Stulgytė (1926 m. liepos 14 d. Jankūnai, Radviliškio valsčius – 2001 m. balandžio 24 d. Vilnius) – Lietuvos etnologė, muziejininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. baigė Vilniaus universitetą. 19491989 m. dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje, 19651989 m. Etnografijos skyriaus vedėja, 19891991 m. Lietuvos dailės muziejuje.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokario metais pradėjo dalyvauti etnografinėse ekspedicijose, kuriose buvo renkami eksponatai. Per ilgus darbo metus surinko tūkstančius eksponatų, susijusių su žemdirbyste, verslais, amatais, buitimi ir liaudies menu. Iš turtingų etnografijos rinkinių ji parengė dešimtis įdomių parodų. Daugiausia tyrė lietuvių tautinius drabužius, lietuvių valstiečių transporto priemones. Išsamiau tyrinėjo XIX a. – XX a. pr. lietuvių valstiečių susisiekimo būdus ir priemones, vestuvių papročius, liaudies audinius ir drabužius. Apie tai yra parašiusi straipsnių periodikoje ir Lietuviškojoje enciklopedijoje.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių etnografijos bruožai, 1964 m., viena autorių
  • Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.-XX a. pr., 1974 m.
  • Lietuvių liaudies menas: Drabužiai, albumas, su kitais, 1974 m.
  • Lietuvių valstiečių baldai, katalogas, su Z. Budryte, 2 d. 1988 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vacys MiliusStasė Bernotienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 112 psl.
  2. Ona Mažeikienė. STASĖ BERNOTIENĖ (1926–2001)