Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (lenk. Rada Najwyższa Rządowa Litewska) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės vyriausybė, veikusi 1794 m. sukilimo metais balandžio 24 d. – birželio 11 d. Vilniuje.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarybą sudarė apie 50 narių, iš jų 27 paskirti 1794 m. balandžio 25 d. Vilniaus sukilimo aktu, kiti buvo 19 apskričių bajorijos ir 5 apygardų miestų atstovai, išrinkti 1794 m. balandžio – gegužės mėn. Dauguma jų – bajorai žemvaldžiai, kiti – dvasininkai, miestiečiai (nuo Vilniaus – 6). Tarybai priklausė ir buvę Ketverių metų seimo (17881792 m.) atstovai. Žymesni nariai: Romualdas Giedraitis, Laurynas Gucevičius, Jokūbas Jasinskis, Mykolas Pranciškus Karpavičius, Benediktas Karpis, Mauricijus Pranciškus Karpis, Simonas Malevskis, Kajetonas Nagurskis, Mykolas Kleopas Oginskis, Martynas Počobutas, Mykolas Gedeonas Jeronimas Radvila. Valdė 1793 m. ribų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, buvusią iki Abiejų Tautų Respublikos Antrojo padalijimo. Vykdomieji organai buvo 5 deputacijos (komisijos).

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba leido laikraštį „Gazeta Narodowa Wileńska“. Vadovavo sukilėlių karinėms pajėgoms ir civilinės valdžios aparatui. Stengėsi į sukilimą įtraukti valstiečius, todėl dalį pirmųjų atsišaukimų ir potvarkių leido lietuvių kalba – tai pirmieji lietuviški spaudos leidiniai, žadėjo jiems suteikti asmens laisvę. Propagavo luomų lygybę, tautų brolybę. Teroro priemonėmis tramdė sukilimo vidaus priešus. Tarybos sudaryto Baudžiamojo teismo dekretu buvo pakarti Rusijos šalininkai, LDK ir Lenkijai priešiškų konfederacijų veikėjai Lietuvos didysis etmonas Simonas Kosakovskis ir targovicininkų Vilniaus vaivadijos konfederacijos maršalka I. Šveikovskis.

Savarankiška Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos politika sukėlė Lenkijos sukilimo vadų ir Lietuvos nuosaikiųjų sukilėlių nepasitenkinimą. Sukilimo vyriausiasis vadas Tadas Kosciuška 1794 m. gegužės 21 d. tarybą paleido. Dalį jos funkcijų birželio 12 d. perėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija.[1]

Tarybos sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas JasasLietuvos tautinė aukščiausioji taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 337 psl.
  2. Aciszaukimas Rodos naydidziasias naradaus Letuwos unt wisos gaspadorios, katrie giwiana uliczios, y miesietielos unt wisos ziemies Lituwos
  • Bartłomiej Szyndler, Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa 1994, s. 130–131.