Sibiro totoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Sibiro totorių folkloro grupė „Naza“ iš Omsko srities

Sibiro totoriai (себер татарлары) – tiurkų kilmės etninė grupė, gyvenanti Sibire; totorių etnokultūrinė atšaka. Gyvena pietų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės: Kemerovo, Kurgano, Novosibirsko, Omsko, Sverdlovsko, Tomsko ir Tiumenės srityse, dalis – šiaurės Kazachstane. Bendra populiacija – 9600 žmonių. Kalba Sibiro totorių tarme, gan ryškiai besiskiriančia nuo Volgos totorių kalbos.

Sibiro totorių etnogenezėje dalyvavo tiurkai, ugrai, mongolai, ketai, samojedai, tačiau pagrindą sudaro kipčiakai. Sibiro totoriai gyvena buvusio Kipčiakų kaganato teritorijoje. XV–XVI a. Sibiro totoriai turėjo savo valstybę – Sibiro chanatą.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibiro totoriai gyvena Vakarų Sibire nuo VI a. ir yra Sibiro chanato palikuonys, kurį 1582 m. užkariavo Rusijos carystė.

Grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibiro totoriai

Sibiro totoriai skirstomi į 3 grupes, kiekvieną jų sudaro daug klanų.

Tobolo-Irtyšiaus totoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tobolo-Irtyšiaus totoriai – didžiausia Sibiro totorių grupė. Gyvena Tiumenės, Kurgano ir Omsko srityse.

Barabos totoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Barabai daugiausia gyvena Barabos žemumoje, Novosibirsko srityje. Populiacija siekia ~8000 gyventojų.

Tomsko totoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tomsko totoriai gyvena Tomske, Kemerovo srityje ir kai kuriose Novosibirsko srities dalyse. Jie skirstomi į kalmakus, tsjatus ir euschtajus.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai Sibiro totoriai vertėsi medžiokle ir arklininkyste. Nuo XIX a. ėmė ieškotis darbo odos raugyklose ir lentpjūvėse. Šiuolaikiniai Sibiro totoriai dirba įvairius darbus.[1]

Vienas tradicinių Sibiro totorių virtuvės patiekalų – beliašas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Akiner, Shirin (1986). Islamic Peoples Of The Soviet Union (anglų). Routledge. pp. 95–96. ISBN 978-1-136-14274-1.