Rokantiškių piliakalnis
| Rokantiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Rokantiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilnius | ||
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | ||
| Aukštis | 30 m | ||
| Plotas | 28x25 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1955 | ||
| Tirtas | 1993 m. | ||
| Kodas | / 2932, 17323, 17324 /A10K | ||
Rokantiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis (naujai išaiškinamųjų sąraše Nr. 975, unikalus objekto MC kodas 17323; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A10K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 17324) Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, Naujosios Vilnios seniūnija.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje atskiroje kalvoje, Murlės kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 28x25 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Aikštelę šlaituose, 4 m žemiau juosia 3,5 m pločio į išorę nuolaidėjanti terasa. Šiaurės vakarų ir rytiniame šlaite, 6 m žemiau pirmosios terasos yra antra 1-2 m pločio terasa, 8 m žemiau kurios, 6 m aukščiau papėdės, šiauriniame šlaite yra trečia 3 m pločio terasa. Pietvakariniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 20 m ilgio, 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, kurio pietvakarių pakraštyje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, pietvakarių šlaitas 5-6 m aukščio, viršutinėje dalyje dirbtinai pastatintas.
Aikštelę apardė jos pakraščiuose iškasti apkasai, terasą pietvakarių šlaite – duobės. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę tankiais lapuočiais.
Šiaurės rytų piliakalnio papėdėje, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m. Iki 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Apie 1 km į pietvakarius buvo X a. – XI a. pilkapiai, tyrinėti 1852–1853 m. ir 1925 m., vėliau sunaikinti. 800 m į šiaurės vakarus yra XVI a. – XVII a. Rokantiškių piliavietė.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1955 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 1993 m. Kęstutis Katalynas aikštelės pietvakarinėje dalyje ištyrė 2 m² dydžio šurfą, rado iki 45 cm storio kultūrinį sluoksnį, lipdyto puodo šukę. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 47000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Staviškių piliakalnis 11 km | Nemenčinės piliakalnis 19 km | Rėvos piliakalnis 26 km |
| |||||||
| Pūčkorių piliakalnis 1 km |
|
Uosininkų III piliakalnis 12 km | |||||||||
| Senųjų Trakų piliakalnis 28 km | Papiškių piliakalnis 10 km | Mūrininkų piliakalnis 14 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
- LR KPI 1995 01 31 raštas Nr. 01-7-127
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 340–341.
- Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1. p. 57 (Nr. 60)
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 248 (Nr. 71).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 195 (18)