Pūčkoriai
Kitos reikšmės – Pūčkoriai (reikšmės).
| Pūčkoriai | ||
|---|---|---|
  Pūčkoriai |
||
| 54°41′38″š. pl. 25°22′37″r. ilg. / 54.694°š. pl. 25.377°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |
 Vikiteka |
Pūčkoriai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Пушкарня, lenk. Puszkarnia | |
Pūčkoriai – Vilniaus miesto dalis, esanti miesto rytuose, tarp Antakalnio ir Naujosios Vilnios.[2] Stūkso Pūčkorių piliakalnis (XIII–XIV a.), jo papėdėje – akmens amžiaus stovykla. Prie Vilnios atsiveria Pūčkorių atodanga, prie atodangos išlikę XVI a. patrankų liejyklos liekanų, vandens malūnas, palivarko pastatai. Ties atodanga prasideda pažintinis pėsčiųjų takas (istorinis), vedantis į pietvakarius, link Ribiškių. Dešiniajame Vilnios krante išlikę lenkų statyti požeminiai gynybiniai įtvirtinimai. Tai dalis bendros didelės gynybinės sistemos įrengtos saugoti Vilniaus miestą.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pūčkorių pavadinimas kildinamas iš LDK laikų, kai XVI a. veikė patrankų liejykla – Puškarnia (iš lenkiško žodžio lenk. puszkarnia), priklausiusi Lietuvos valdovams.[3][4] Vilnios pakrantėje ties Pūčkoriais patrankos buvo ir išbandomos bei mokomi kariai. Pasakojama, kad liejykla turėjo savo bandymo poligonus ir artileristų mokymo laukus. Pūčkorių pabūklus žinojo net geriausiai Europoje ginkluota švedų kariuomenė. 1625 m. švedams užėmus Biržų pilį, k aip karo grobis atiteko 60 lietuviškų patrankų, lietų Pūčkoriuose. Vėliau čia lietomis patrankomis naudojosi Petro I ir Napoleono armijų daliniai.
Tai, kad šiose vietose buvo liejamos patrankos, byloja išlikę liejyklos statiniai Vilnelės pakrantėje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Priklauso Pavilnių regioniniam parkui. Pro Pūčkorius prateka Vilnia, čia atsiveria stačiašlaičiai giliai raižyti raguvyno masyvai, dešiniajame Vilnios krante yra garsioji Pūčkorių atodanga – geologinis paminklas (nuo 1974 m.), viena aukščiausių (65 m, plotis 260 m) ledynmečio atodangų Lietuvoje, čia atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Nuo atodangos atsiveria įspūdinga Vilniaus miesto panorama.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVI a. čia įkurta patrankų liejykla, turėjusi pabūklų bandymo poligonus, artileristų mokymo laukus. 1905 m. minima kaip medžio malimo fabrikas, teikęs žaliavą šalia buvusiam Kučkuriškių popieriaus fabrikui. II pasaulinio karo metu liejyklos pastatai stipriai nukentėjo.[5]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1905 m. Mickūnų valsčiaus Puškarnios dvare, užusienyje ir liejykloje gyveno 201 žmogus.[6] 1931 m. Puškarnios palivarke gyveno 12 gyventojų.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 157. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Rimgaudas Ryliškis (2004). Markučių vietovė ir apylinkės:Pučkoriai. VilniausMuziejai.lt (tikrinta 2021-09-13).
- ↑ Pūčkorių patrankų liejykla. 2017-10-09, VilniusGo.lt (tikrinta 2021-09-13).
- ↑ Informacinis stendas, File:Puckoriai 4.jpg
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
