Pūčkorių piliakalnis
| Pūčkorių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pūčkorių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilnius | ||
| Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | ||
| Aukštis | 18 m | ||
| Plotas | 28x20 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIV a. | ||
| Žvalgytas | 1984 | ||
| Registro Nr. | A1613 / 16124 | ||
Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 28x20 m dydžio. Pietinėje ir rytinėje jos pakraščiuose supiltas 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šiaurės-rytų ir pietryčių šlaituose, 3 m žemiau aikštelės yra iki 4,5 m pločio terasa. Šiaurės-rytų-rytinėje pusėje yra 25 m pločio, 6 m gylio griovys-dauba, skiriantis piliakalnį nuo toliau esančios aukštumos. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Piliakalnis apaugęs medžiais, aikštelė dirvonuoja, joje stovi aukuras, dvi medinės skulptūros, suolas. Rytiniame šlaite įrengti laiptai.
1984 m. Kęstutis Katalynas aikštelės šiauriniame pakraštyje ištyrė 1 m² dydžio šurfą, rado 50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir žiesta keramika, geležiniu pjautuvu. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. [1]
Pietinėje ir vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Buvusios gyvenvietės pakraštyje išlikęs, bet jau išdeginta šerdimi tūkstantmetis ąžuolas. 750 m į šiaurės-rytus yra Naujosios Vilnios pilkapiai.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Mažosios Riešės piliakalnis – 15 km | Staviškių piliakalnis – 7 km | Rėvos piliakalnis – 26 km |
| |||||||
| Gedimino pilis – 7 km |
|
Rokantiškių piliakalnis – 1 km | |||||||||
| Tetervinų piliakalnis – 44 km | Papiškių piliakalnis – 10 km | Mūrininkų piliakalnis – 15 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.34
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 338–339.
- Aleksiejus Luchtanas, Vytautas Ušinskas. Pjautuvui – tūkstantis metų!. Tiesa, 1984 m. rugpjūčio 23 d.
- Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai. Kultūros paminklai. Vilnius, 1994 m., T. 1. p. 56
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995 m., p. 246
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Pučkorių piliakalnis. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius. 1988 m. T. 1, 398. psl.