Zakopanė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zakopanė
lenk. Zakopane
   POL Zakopane COA.svg   
Zakopane - skiing (28).JPG
Zakopanės panorama nuo Tatrų

Zakopanė
49°18′00″ š. pl. 19°57′00″ r. ilg. / 49.30000°š. pl. 19.95000°r. ilg. / 49.30000; 19.95000 (Zakopanė)Koordinatės: 49°18′00″ š. pl. 19°57′00″ r. ilg. / 49.30000°š. pl. 19.95000°r. ilg. / 49.30000; 19.95000 (Zakopanė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Mažosios Lenkijos vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija
Įkūrimo data: XVII a.
Meras: Janusz Majcher
Gyventojų (2006): 27 486
Plotas: 84 km²
Tankumas (2006): 327 žm./km²
Altitudė: 833–1 130 m
Pašto kodas: 34-500 iki 34-504
Tinklalapis: www.zakopane.eu

Zakopanė – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Tatrų apskrities centras.

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zakopanė įsikūrusi Podhalės regiono pietuose, ilgame slėnyje vakarų Tatrų kalnuose, prie Gubaluvkos kalno (lenk. Gubałówka). Tai Lenkijos slidinėjimo centras. Į Zakopanę žiemą suvažiuoja daug turistų. Miestas tituluojamas Lenkijos žiemos sostine. Čia yra ir kalnų slidinėjimo kurortai Kasprowy Wierch, Nosal ir Gubałówka.

Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis Lenkijos miestas – jis yra maždaug kilometro aukštyje. Didžiausi Lenkijos kalnai (iki 2499 m) iš dalies yra Zakopanės savivaldybės ribose. Aukščiausias kalnas Zakopanės teritorijoje yra Švinica (2301 m). Miesto centras (Krupowki ir Kosciuszko gatvių sankryža) yra 838 m virš jūros lygio aukštyje. Pietuose su miestu ribojasi Aukštųjų Tatrų nacionalinis parkas. Virš miesto yra keturi Zakopanės kalnai - Nosalas, Gievontas ir Kasprovy Vierch į pietus nuo centro Vakarų Tatruose ir Gubaluvka į šiaurę nuo centro Pogórze Gubałowskie kalnuose. Į pastarasias dvi viršūnes veda lynų keliai.

Zakopanės plotas yra 84,35 km², iš jų 31 % naudojama žemės ūkiui, o 57 % ploto užima miškai. Pats miestas užima 17,89 % ploto.

Su Zakopane ribojasi Bukovina Tatržanska rytuose, Košcielisko vakaruose ir Poroninas šiaurėje. Per pagrindinę Tatrų grandinę Zakopanė ribojasi su Slovakija pietuose.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl savo padėties aukštai virš jūros lygio Zakopanei būdingos žemesnės temperatūros ir žymiai gausesni krituliai, ypač snygis, nei vietovėse lygumose ar pietinėje Tatrų pusėje. Vėjai, atnešantys drėgnas oro mases bei gausius kritulius (lietų ir sniegą) šiaurinėje ir vakarinėje Tatrų pusėje, pučia daugiausia iš šiaurės ir šiaurės vakarų žiemą. Jie vadinami "Orawski" vardu. Sausi ir šilti pietų vėjai kaip fenas pučia per pagrindinę Tatrų grandinę rudenį ir pavasarį. Jie vadinami "Halny" vardu. Žiema Zakopanės mieste trunka nuo lapkričio iki kovo pabaigos. Šilčiausias mėnuo paprastai yra liepa, o šalčiausias - vasaris.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zakopanėje vyksta kalnų slidinėjimo, biatlono ir Šuolių su slidėmis Pasaulio taurės varžybos.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zakopanėje yra kalnų slidinėjimo bei pasivaikščiojimo po kalnus trasos. Zakopanėje gaminami vietiniai sūriai iš avių pieno. Zakopanės architektūros vyraujantis stilius kalnų eglės formos stilizuoti namai yra sukurti lietuvių architekto Stanislovo Vitkevičiaus ir vėliau tobulinti jo sūnaus.

Kultūros istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zakopanėje rašytojas Jonas Biliūnas gydėsi nuo džiovos. Jisai ten mirė 1907 m. ir ten buvo palaidotas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]