Meteliai
 | ||
|---|---|---|
  Meteliai |
||
| Koordinatės | 54°18′11″š. pl. 23°44′38″r. ilg. / 54.303°š. pl. 23.744°r. ilg.Koordinatės: 54°18′11″š. pl. 23°44′38″r. ilg. / 54.303°š. pl. 23.744°r. ilg. | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Seirijų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 195 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
MeteliaiVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Метеле[1] | |
Meteliai – kaimas, bažnytkaimis, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į šiaurės vakarus nuo Seirijų, 2 km pločio sąsmaukoje tarp Dusios ir Metelio ežerų. Seniūnaitijos centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas žinomas nuo 1508 m. XVI a. priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Simno dvarui,
1574 m. buvo karališkasis žirgynas. Kaimą valdė Sakavičiai, Mikalojus Radvila II pradėjo Radvilų Goniondzo-Metelių giminę, nuo XVII a. valdė Sapiegos. Tradicinis gyventojų verslas buvo žuvininkystė.
1619 m. pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Meteliai pažymėti 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėlapyje. XVII a. dar minimas ir Metelių miestas.
1749 m. Meteliams suteikta 12 prekymečių privilegija. XVIII a. antroje pusėje buvo Metelių ir Simno seniūnija.
Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Metelių dvaras.
Kaime stovi Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1819–1822 m. Klasicizmo ir neobaroko bruožų statinys. Vertingą sakralinį kompleksą sudaro bažnyčia, dvi varpinės ir tvora su vartais. Iš senosios bažnytinės dailės vertingas
1702 m. paveikslas „Marija su kūdikiu“ bei 14 stacijų (XIX a.). Švenčiant 175 metų jubiliejų, bažnyčia papuošta dzūkų tautodailininko Vlado Krušnos skulptūromis ir vitražais.
XIX a. pirmoje pusėje – 1930 m. Meteliai buvo valsčiaus centras.
1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius.
1944 m. pabaigoje Metelių miške telkėsi Seirijų ir Šventežerio valsčių Lietuvos partizanų būrys.
1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 4 gyventojus.
1950–1994 m. žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.
1952 m. įkurta biblioteka, kultūros centras. [3] Kaimo pietuose, prie Dusios ežero įsikūrusi Metelių regioninio parko direkcija.
1994 m. Įkurta Metelių parapijos kapela „Metelys“.
2000 m. atstatyta Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia, esanti 7 km į pietus nuo Metelių kaimo pietvakarinėje Dusios ežero pakrantėje. Priklauso Metelių Kristaus Atsimainymo parapijai.
2008 m. konkurse, kurį surengė LR Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, buvo renkamos gražiausios sodybos ir gyvenvietės Alytaus apskrityje. Gražiausia kaimo gyvenamąja vietove pripažinti Meteliai. Tais pačiais metais Meteliai rugpjūčio 2-3 d. šventė 500 metų jubiliejų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XVIII a. 2-oji pusė | Metelių-Simno seniūnija |
| XIX a. 1-oji pusė – 1930 m. | Metelių valsčiaus centras |
| 1950–1995 m. | Seirijų apylinkė |
| nuo 1995 m. | Seirijų seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo vardas vandenvardinės kilmės, nuo Metelio ežero.
Žmonės pasakoja, kad apylinkėse anksčiau augdavo daug aitraus kvapo augalų – mėtelių. Kita liaudies versija – vietos tarme šernai vadinami meiteliais, ir žmonės bėgdami nuo šernų šaukdavo „meiteliai atbėga“, o aplinkiniams pasigirsdavo „meteliai atbėga“, nes šernų aplinkiniuose miškuose būdavo labai daug.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1738 m. Meteliuose gyveno 13 šeimų.
 | ||||||||
| 1808 m. | 1886 m. | 1888 m.[4] | 1896 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 250 | 835 | 843 | 3 642 | 667 | 736 549 (bažnytkaimyje) 187 (dvare) |
380 | ||
| 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | - | ||
| 378 | 380 | 354 | 337 | 252 | 195 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Kęstas Miškinis (g. 1932 m.), edukologas, sporto veikėjas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įeina į Metelių regioninį parką. Širvinto miške yra Didysis Širvinto ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai – gamtos paminklai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Метеле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 167 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kazys Misius. Meteliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 764 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Meteliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 62 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Meteliai (sud. Aldona Ribinskienė, Vida Kačkauskienė, Eugenija Stankevičienė, Gita Lukoševičienė). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 271 p. – ISBN 978-9955-642-76-3
- Meteliai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 559 psl.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
|||||||||||
| SEIRIJAI – 8 km | |||||||||||
