Girnikų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Girnikų piliakalnis
GirnikainuoSemetiskiu1.jpg
Girnikų kalnas nuo Šemetiškių

Girnikų piliakalnis
Koordinatės
55°51′47.81″ š. pl. 23°02′01.82″ r. ilg. / 55.8632806°š. pl. 23.0338389°r. ilg. / 55.8632806; 23.0338389Koordinatės: 55°51′47.81″ š. pl. 23°02′01.82″ r. ilg. / 55.8632806°š. pl. 23.0338389°r. ilg. / 55.8632806; 23.0338389
Savivaldybė Šiaulių rajonas
Seniūnija Bubių seniūnija
Aukštis 28 m
Plotas 60x20
Priešpilis gyvenvietė

Šikšto kalnas (arba Girnikų piliakalnis, Šventkalnis) – 183,1 m aukščio virš jūros lygio kalnas arba piliakalnis Šiaulių rajone, Bubių seniūnijoje, 22 km į pietvakarius nuo Šiaulių, 4 km į šiaurę nuo Kurtuvėnų, 1 km į šiaurės vakarus nuo Girnikų. Pietinėje kalno papėdėje iškastas Ventos–Dubysos kanalas.

Rodyklė į Girnikų kalną
Vaizdas nuo Girnikų piliakalnio 2013 gegužės mėn.

Kalnas mažai tyrinėtas, todėl nėra įrodymų, kad jame yra stovėjusi pilis. Pasak legendos milžinas Anculis nukovęs tiek daug priešų, kad susidaręs visas lavonų kalnas. Tada nuėjęs į pajūrį, prisėmęs batus smėlio ir užbėręs ant nukautųjų. Taip ir susidaręs kalnas. Greta buvęs 140 m aukščio Arvydiškių kalnas jau baigiamas nukasti dėl statyboms tinkančios kokybės smėlio.

Nuo kalno matosi Šatrijos kalnas (Pašatrijos piliakalnis, Telšių raj.), Kalniškių piliakalnis (Kelmės raj., Užvenčio seniūnija) bei kiti kalnai, tačiau matomumą riboja užaugusios pušys. Į šiaurę nuo kalno tyvuliuoja Bulėnų ežeras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės kalno papėdėje

1905 m. balandžio 24 d., minint metines, kai buvo panaikintas spaudos draudimas, kunigo J. Vizbaro iniciatyva ant kalno pastatytas paminklas. Paminklo statybą rėmė grafas Pliateris, grafienė organizavo aikštelės sutvarkymą, buvo pastatyti suoliukai, kad galima būtų gėrėtis apylinkių panorama, nes kalnas tada dar nebuvo apaugęs mišku. Paminklą pašventino kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, iškilmėse dalyvavo rašytojas Jonas Biliūnas, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti visuomenės veikėjai. Paminklas neišliko, tačiau 1990 m. Romuvos bendrija pastatė naują kryžių. Šalia jo stovi paminklinis stulpas „Varpinė“ (skulptorius Vitalijus Lukošaitis). Ant kalno arba prie jo net ir sovietiniais laikais būdavo švenčiamos Rasos.

Kasmet, rugsėjo 21 d., kai 1236 m. įvyko Saulės mūšis, ant kalno uždegamos Baltų vienybės ugnys – laužų sąšauka su kitais Lietuvos piliakalniais.

Prie kalno 1915 m. vyko nuožmūs mūšiai. Kritę apie 240 vokiečių karių palaidoti šiaurinėje prieškalnėje.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, kad piliakalnį supylęs milžinas Kuršis, eidamas iš Kuršėnų pas savo motiną į Kurtuvėnus. Pakeliui į klumpes pribyrėję smėlio. Tad sustojęs milžinas ir iškratęs klumpę – taip ir atsirado kalnas…

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šemetiškiai – 3,5 km Gilvyčiai – 8 km ŠIAULIAI – 21 km Blank-50px.png
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) – 11 km
Pašatrijos piliakalnis – 30 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Bulėnai – 3,5 km
Bubių piliakalnis – 7 km
Medžiokalnis – 31 km Linartai – 2 km
Vainagių piliakalnis – 6 km
Kurtuvėnai – 4 km
Normančių piliakalnis – 18 km

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžius ant piliakalnio pastatytas minint spaudos atgavimo metines.Ji atstatė ne Romuva,bet Šiaulių rajono laikraščio redakcija ir žuvininkystės ūkio darbuotojai.Atidengime dalyvavo didelė grupė Lietuvos žurnalistų.